Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą

Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą.

„Modelio veikimo principas – žmogus savo sąskaitą(-as) prašo laikyti investicine, ir kol piniginės lėšos reinvestuojamos turimose investicinėse sąskaitose, tol ten uždirbtas pelnas nebūtų apmokestinamas. Apmokestinimo momentas būtų atidedamas iki uždirbto pelno „išsiėmimo“ asmeniniams poreikiams, t. y. jo nebereinvestuojant“, – savo feisbuko paskyroje rašė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Lietuvos gyventojai sąskaitose bankuose laiko daugiau nei 22,6 mlrd. eurų. Tikimės, kad Investicinės sąskaitos modelis išjudins bent dalį šių santaupų ir įveiklins jas. Taip nešdamas naudą ir investuojantiems žmonėms, ir Lietuvos ekonomikai“, – pažymėjo ji.

Investicinės sąskaitos atsiradimas buvo numatytas pernai Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje. Finansų ministrė pabrėžė mananti, kad dėl šios konkrečios dalies Seime galima sutarti.

„Manau, kad investavimo ir taupymo instrumentai turi konkuruoti savo teikiamos grąžos galimybėmis, o ne garantuoti šią grąžą dėl valstybės taikomų lengvatų. Tad investicinė sąskaita suteiks galimybę finansiniams instrumentams gauti lygias sąlygas, o žmogui rinktis jam priimtiniausią“, – aiškino G. Skaistė.

Modelio veikimo principas – žmogus savo sąskaitą(-as) prašo laikyti investicine, ir kol piniginės lėšos reinvestuojamos turimose investicinėse sąskaitose, tol ten uždirbtas pelnas nebūtų apmokestinamas.

„Šis pasiūlymas buvo Vyriausybės mokestinio paketo dalis. Visgi, nerandant sutarimo pilna apimtimi, manau kad galime sutarti dėl šios konkrečios dalies. Ačiū prie iniciatyvos prisijungusiems kolegoms parlamentarams iš skirtingų politinių jėgų: Mindaugas Lingė, Simonas Gentvilas, Gintautas Paluckas, Kęstutis Navickas, Algirdas Butkevičius ir Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė“, – tvirtino ji.

ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.

Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.

Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Artas

Artas portretas
Tai jau gyventojai ir uz bankoklerkus dirbs, o sie tik rinkliavas rinks... Ir jokios atsakomybes ...

Senelis ant tanko

Senelis ant tanko portretas
Maklės.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių