- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sprendžiant dėl didesnio finansavimo gynybai negalima naštos užkrauti vienai visuomenės grupei, sako Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Priimti sprendimus turime įsivertinę, kur esame, puikiai suprasdami, kad privalu situaciją vertinti racionaliai ir objektyviai, vieniems kitų nebauginant, bet ir neignoruojant grėsmių“, – šeštadienį per Liberalų sąjūdžio gynybos forumą sakė ji.
Liberalų pirmininkės teigimu, tai reikia daryti „neuždedant neproporcingos naštos kuriai nors vienai visuomenės grupei, stiprinant pasitikėjimą vieni kitais valstybėje“.
V. Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad šiose paieškose būtinas balansas tarp tradicinio, natūralaus liberalių pažiūrų žmonėms skepsio dėl naujų mokesčių ir teisėto žmonių lūkesčio, kad atsakomybę turinčios, tolesnę perspektyvą matančios politinės jėgos ieškos ir ras reikalingus sprendimus.
Pasak Seimo pirmininkės, Liberalų sąjūdis visą šią kadenciją buvo saugiklis, kuris neleido įgyvendinti radikaliausių sprendimų.
Anot jos, komplikuotus sprendimus kiekvienam liberalių pažiūrų žmogui reikėjo priimti tiek siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją, tiek Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos hibridinę ataką, kurioje migracija buvo paversta ginklu.
„Šiandien mums reikia žengti dar vieną žingsnį, nors Lietuva gynybai skiria tiek, kiek niekada anksčiau neskirdavo, bet ir priešą už sienos turime tokį agresyvų ir revanšistinį, koks jis seniai nebuvo“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata per diskusiją sakė, kad darant apsisprendimus, būtina atsakyti į svarbiausią klausimą: „Ar mes kare, ar ne?“
Šiuo metu finansavimas gynybai Lietuvoje siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP. Dėl to ieškoma papildomų lėšų šaltinių krašto apsaugai.
Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. BVP, siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
Premjerė Ingrida Šimonytė balandžio viduryje pranešė apie specialaus fondo gynybai steigimą. Jame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį taip pat galėtų aukoti gyventojai ar verslas. Ministrė pirmininkė tuomet taip pat teigė, kad siūlymai bus parengti per artimiausias savaites.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žada aiškintis, ar buvęs Elektrėnų meras vartojo alkoholį per posėdį5
Elektrėnų savivaldybės etikos sargai ketina aiškintis, ar tarybos narys, eksmeras, ilgametis liberalas Kęstutis Vaitukaitis vartojo alkoholį nuotolinio Ūkio reikalų komiteto posėdžio metu. ...
-
L. Kasčiūnas: Indijos ir Ramiojo vandenynų šalys tampa stipriomis Lietuvos partnerėmis6
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva suinteresuota stiprinti karinį bendradarbiavimą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, sekmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Premjerė Vokietijoje susitiks su O. Scholzu, dalyvaus ekonomikos forume15
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankosi Vokietijoje, kur dalyvaus viešoje Rytų Vokietijos ekonomikos forumo diskusijoje su šios šalies kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu). ...
-
Seimo komitetas pritarė siūlymui pratęsti draudimą retransliuoti rusiškus ir baltarusiškus kanalus15
Šią savaitę Seimo Kultūros komitetas po svarstymo bendru sutarimu pritarė siūlymui pratęsti draudimą retransliuoti Rusijos ir Baltarusijos kanalų programas. ...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Siūloma žmones informuoti apie būsimus kalėjimus, karinius statinius šalia jų namų4
Gyventojus siūloma aktyviau įtraukti į svarstymus dėl planuojamų statyti specialios paskirties statinių – juos iš anksto informuoti apie šalia jų namų iškilsiančius kalėjimus, pataisos darbų kolonijas, tardymo izoliatorius...
-
Laimėjęs EP rinkimus D. Žalimas žada tapti Laisvės partijos nariu23
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas žada tapti Laisvės partijos nariu, jei iškovos mandatą Europos Parlamento rinkimuose. ...
-
Kandidatų piniginės: kam žmonės aukojo gausiausiai, o kam menkiausiai?1
Per prezidento rinkimų kampaniją žmonės gausiausiai aukojo perrinktam šalies vadovui Gitanui Nausėdai, menkiausiai – Darbo partijos pirmininkui Andriui Mazuroniui. ...
-
V. Mitalas: palaikymas dėl potencialios eurokomisaro kandidatūros turės būti sutartas koalicijoje3
Vienas Laisvės partijos lyderių Vytautas Mitalas sako, kad dėl potencialios Lietuvos kandidatūros į eurokomisaro postą bus tariamasi po Europos Parlamento rinkimų. Vis tik jis pažymėjo, kad palaikymas galimai kandidatūrai turės būti sutartas koalic...
-
A. Armonaitė: Laisvės partiją matau kaip priešnuodį ateinančiai tamsai, cinizmui ir populizmui28
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tikina, kad jos vadovauja politinė jėga yra kaip „priešnuodis“ toms partijoms, kurios yra populistinės, „ciniškos“, ar programose įrašo „daug graži...