- „Kauno dienos“, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV universitetuose kilę protestai netruko persimesti į kitą Atlanto pusę. Šią savaitę Vakarų Europoje išplito studentų, reikalaujančių, kad universitetai nutrauktų ryšius su Izraeliu dėl jo ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo Gazos Ruože, protestai.
Panašus scenarijus
Didžiosios Britanijos Oksfordo ir Kembridžo aukštųjų mokyklų studentai reikalauja, kad universitetai nutrauktų investicijas į bendroves, kurios „dalyvauja Gazos genocide“, ir suteiktų apsaugą palestiniečių studentams ir mokslininkams. Panašios akcijos praėjusią savaitę jau vyko kituose šalies universitetuose – Mančesteryje, Bristolyje, Niukaslyje.
Keli šimtai protestuotojų, nepaisydami policijos, rengė demonstracijas Amsterdamo universiteto teritorijoje, kur policija išvaikė ir sulaikė propalestinietiškų protestuotojų, tačiau vėliau beveik visi buvo paleisti. Prieš palestiniečių palaikymo grupes stojo Izraelio šalininkai – kai kur tarp protestuotojų kilo susirėmimai, peraugę į smurtą.
Neramumų neišvengė prestižinis Paryžiaus „Sciences Po“ universitetas ir Sorbonos universitetas. Protestai vyko Šveicarijos, Ispanijos, Graikijos, Danijos universitetuose. Dešimtys protesuotojų dar nuo praėjusios savaitės stovyklavo Austrijos sostinės universiteto miestelyje.
Daugiau nei 100 studentų užėmė Gento universitetą Belgijoje. Kai kurie jų protestavo prieš karą Gazoje, kiti – prieš klimato kaitą.
Suomijoje kelios dešimtys solidarumo grupės „Studentai už Palestiną“ protestuotojų stovyklavo prie pagrindinio Helsinkio universiteto pastato, sakydami, kad liks ten, kol didžiausia šalies mokslo įstaiga nutrauks akademinius ryšius su Izraelio universitetais.
Visų šių akcijų scenarijus – panašus: agresyviai nusiteikę protestuotojai kuria palapinių miestelius, stengiasi užsibarikaduoti auditorijose. Universitetų vadovybei pasitelkus policiją, sulaukta priekaištų dėl esą nepagrįstai naudojamo smurto.
Berlyno laisvojo universiteto kieme stovyklą įkūrę palestiniečių šalininkai bandė šturmuoti auditorijas ir jas užimti, tačiau, iškvietus policiją, buvo išsklaidyti.
Per protestus buvo apgadinta turto, o kai kuriuose fakultetuose vienai dienai buvo atšauktos paskaitos. Tačiau 100 šios aukštosios mokyklos dėstytojų pasirašė peticiją, kurioje stojo protestuojančių pusėn, reikalaudami apginti jų teisę reikšti savo nuomonę.
Nė vienas studentas neturi teisės užimti rektoriaus kabineto, niokoti universiteto turto ar neleisti kolegoms studentams dalyvauti prieštaringai vertinamo svečio paskaitoje.
Istorinės paralelės
Neretai šie studentų protestai lyginami su XX a. septintojo dešimtmečio jaunimo judėjimu. Anuomet taip pat aidėjo to meto visuomenės lyderiams nepriimtini šūkiai, garbinantys Ho Chi Minhą, Che Guevarą, Fidelį Kastro, Leniną.
Vis dėlto ekspertai įžvelgia ir didelių skirtumų tarp dabartinių ir anuomečių protestų. Tada jaunuoliai taip priešinosi įsigalėjusiam konservatyvizmui, varžiusiam jų asmeninį gyvenimą, taip pat ir seksualinę laisvę. JAV studentai ne be pagrindo baiminosi, kad gali būti mobilizuoti į Vietnamo karą.
Šiandien studentai reikalauja naujos intifados, reiškia paramą kankiniams – būtent taip vadinami ir teroristai mirtininkai, kaltina Izraelį vykdant genocidą, nors karas Gazoje neatitinka Jungtinių Tautų apibrėžtos šio nusikaltimo sąvokos.
Skirtingai nei anuomečiai aukštųjų mokyklų vadovai, šiandien jų įpėdiniai yra patys buvę maištininkai, daugelis profesorių, universitetų vadovų sieja save su XX a. studentų judėjimu. Ne vienas universitetas su pasididžiavimu ir nostalgija aprašo 1968 m. įvykius ir netgi reklamuoja save kaip ypač puikias politinio aktyvumo vietas, siūlo stipendijų, skirtų aktyvistams, suteikia lengvatinį priėmimą studentams už jų aktyvumą vidurinėje mokykloje.
Ydinga praktika
Anot amerikiečių rašytojo, politologo Yaschos Mounko, tuo galima paaiškinti dabartinių studentų elgesį: jie niokoja savo universiteto turtą tvirtai tikėdami, kad universitetas ir toliau juos globos. Amerikos universitetai elgiasi su studentais kaip su vaikais, kuriuos reikia globoti, lepinti ir, svarbiausia, raminti. Tačiau, ypač kalbant apie žodžio laisvę, universitetų nustatytos taisyklės yra labai nenuoseklios, o padarinių, net ir už rimtus pažeidimus, beveik nėra, akcentuoja Johno Hopkinso universiteto dėstytojas.
JAV universitetai tvirtina, kad, siekiant užtikrinti akademinę laisvę, studentai ir dėstytojai esą turi teisę reikšti prieštaringas nuomones, net jei kai kam tokie pasisakymai gali pasirodyti įžeidžiantys. Pvz., neigia Holokaustą, nors Vokietijoje už tai būtų baudžiama.
Kaip antrąją problemą ekspertas išskiria tai, kad universitetuose ignoruojamos viešosios tvarkos taisyklės.
„Nė vienas studentas neturi teisės užimti rektoriaus kabineto, niokoti universiteto turto ar neleisti kolegoms studentams dalyvauti prieštaringai vertinamo svečio paskaitoje, – rašo Y. Mounkas laikraštyje „Die Welt“. – Tačiau daugelis universitetų tiek Amerikoje, tiek Europoje nesugebėjo sąžiningai ir nuosekliai įgyvendinti šių taisyklių.“
Kai atsiranda norinčių išsakyti vyraujančiai nuomonei prieštaraujančią poziciją, taisyklių pernelyg griežtai paisoma, o kai reikia bausti už šiurkščius taisyklių pažeidimus, vertinama pernelyg atlaidžiai.
Kaip pavyzdį jis nurodo Masačusetso universiteto sprendimą pašalinti iš paskaitos apie klimato kaitą pranešėją, turėjusį kitokį požiūrį šia tema. Iš Harvardo buvo pašalintas dėstytojas, viešai išreiškęs nuomonę apie biologinės lyties egzistavimą. Niujorko universitetas savo studentus ragina anonimiškai skųstis komandai, kuri reaguoja į galimo šališkumą apraišką.
Y. Mounkui į akis krenta ir dvigubi standartai: „Prieš kelerius metus girtas Kolumbijos studentas pradėjo viešai paistyti, esą „baltieji žmonės yra geriausia, kas kada nors nutiko pasauliui“. Universiteto administracija jį iškart pasmerkė, uždraudė lankytis kai kuriose universiteto teritorijose. Tačiau pastaraisiais mėnesiais universitetas toleravo šimtus studentų, skanduojančių smurtą šlovinančius šūkius ir reikalaujančių pasaulinės intifados.“
„Daugelis universitetų savo studentams leido suprasti, kad niekada jų rimtai nebaus už paskaitų trukdymą, universiteto pastatų užėmimą ar prieštaringai vertinamų istorinių asmenybių paminklų griovimą. Daugelyje universitetų policijos iškvietimas protestuotojams tapo absoliučiu tabu, net jei jie akivaizdžiai pažeidžia įstatymus“, – konstatuoja jis.
Kitokios nuomonės Niujorko universiteto profesorius Robertas Cohenas mano, kad protestų sukelia ir akademinės bendruomenės elitarizmas. Esą, jei studentai daugiau būtų įtraukiami į mokyklų sprendimo priėmimo procesą, jie neitų kalbėti į gatvę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kinijos gynybos ministras: Pekinas pasirengęs jėga sustabdyti Taivano nepriklausomybę2
Kinijos gynybos ministras Dong Junas (Dong Dziunas) sekmadienį perspėjo, kad jo kariuomenė yra pasirengusi jėga sustabdyti Taivano nepriklausomybę, tačiau paragino aktyviau keistis informacija su Jungtinėmis Valstijomis. ...
-
D. Trumpas įspėja: kalėjimo bausmė gali reikšti lūžio tašką šalininkams4
JAV eksprezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sekmadienį parodytame interviu pareiškė, kad jei po istorinio apkaltinamojo nuosprendžio jis bus nuteistas kalėti arba sulauks namų arešto bausmės, tai gali reikšti „lūži...
-
Prie Eifelio bokšto – karstai: sulaikyti trys žmonės
Paryžiuje prie Eiffelio (Eifelio) bokšto aptikus penkis karstus su Prancūzijos vėliavomis ir užrašais „Prancūzų kariai Ukrainoje“, policija sulaikė tris asmenis, sekmadienį pranešė su byla susipažinę šaltiniai...
-
Šiaurės Korėja paleido 600 balionų su šiukšlėmis į Pietų Korėją9
Šiaurės Korėja paleido į Pietų Korėją 600 balionų su maišais šiukšlių, įskaitant cigarečių nuorūkas ir plastiko atliekas, sekmadienį pranešė Pietų Korėjos kariuomenė ir pridūrė, kad nusileidusius balionus s...
-
Stormy Daniels: po apkaltinamojo nuosprendžio D. Trumpas turėtų būti įkalintas6
Suaugusiųjų filmų žvaigždė Stormy Daniels (Stormi Daniels), liudijusi Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) byloje dėl tariamai nuslėptų mokėjimų už tylą, savaitgalį britų bulvariniame laikraštyje „The Mirror“ išspausdintame ...
-
Islandijos prezidente išrinkta verslininkė H. Tomasdottir2
Verslininkė ir investuotoja Halla Tomasdottir (Hala Toumasdoutir) iškovojo pergalę Islandijos prezidento rinkimuose, pranešė šalies nacionalinio transliuotojo tarnyba. ...
-
V. Zelenskis nusivylęs, kad kai kurie pasaulio lyderiai neprisijungs prie taikos derybų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį išreiškė nusivylimą, kad „kai kurie pasaulio lyderiai“ neprisijungs prie taikos aukščiausiojo lygio susitikimo po to, kai Kinija pranešė, kad Xi Jinpingas (Si Dz...
-
V. Orbanas prieš ES rinkimus surengė „taikos eitynes“, demonstruodamas jėgą
Vengrijos sostinėje šeštadienį susirinko dešimčių tūkstančių žmonių minia, kad pademonstruotų, jog palaiko ministrą pirmininką Viktorą Orbaną likus savaitei iki Europos Parlamento rinkimų, kuriuos jis yra pavadinęs egzisten...
-
Šiaurės Korėja vėl paleido balionų su šiukšlėmis į Pietų Korėją8
Šiaurės Korėja šeštadienį vėl paleido į Pietų Korėją balionų su šiukšlėmis, pranešė Pietų Korėjos kariuomenė praėjus dienai po to, kai Seulas perspėjo apie atsakomąsias priemones prieš tokią ve...
-
Italijos premjerė: ES balsavimas yra referendumas dėl priešingų Europos vizijų4
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) kitą savaitę vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, kuriuose, kaip manoma, sustiprins pozicijas tokios kaip josios kraštutinių dešiniųjų partijos, šeštadienį ...