- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo.
Ar tam pasiruoš ir darbdaviai, ir darbuotojai komentavo atlygio valdymo konsultantas Povilas Blusius.
– Kodėl nebus galima paklausti, kokią algą gavai buvusioje darbovietėje?
– Iniciatyvos ir direktyvos kūrėjai argumentuoja, kad tokiu būdu bus išvengta klaidų, kai žmogus praeityje buvo neteisingai atlyginamas už savo darbą ir taip bus išvengiama pasikartojimų.
Šiuo metu darbdaviai dažniausiai klausia kandidato, kiek jam mokėjo prieš tai. Iš darbdavio pusės šis klausimas iš tikrųjų yra labai praktinis, nes darbdaviui samdant darbuotoją, svarbu įvertinti, ar darbo pasiūlymas jam bus aktualus. Pavyzdžiui, jeigu kandidatas sakys, kad prieš tai jam mokėjo 2 tūkst., o darbdavys žino, kad gali pasiūlyti tik 1,8 tūkst., iš karto supras, kad įdarbinti nepavyks, o jeigu turės galimybę pasiūlyti šiek tiek daugiau, pasiūlys daugiau. Darbdaviai, kurie šiuo metu yra darbo rinkoje supranta, kaip svarbu geri ir to verti darbuotojai, nes rasti juos yra labai sudėtinga. Iš teorinės pusės, jeigu klausimo neklaus, tokiu atveju, darbdavys turi suteikti savo pasiūlymą darbuotojui kuris gali tikti, arba ne.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar darbuotojas gali sakyti, kiek norėtų gauti?
– Darbuotojas, žinodamas šią taisyklę, gali ateiti į darbo pokalbį ir sakyti, kiek gavo prieš tai, kad darbdavys neklaustų, tokiu būdu apžaisdamas.
– Direktyvoje kalbama apie atotrūkį tarp vyrų ir moterų atlyginimo. Kiek tai dar yra aktualu?
– Pokalbiai ir diskusijos dar būna bendrame lygyje, dažniausiai apsiriboja tik moterų ir vyrų vidutiniu atlyginimo santykiu. Vienas iš direktyvos aspektų yra, kad įmonės turės daryti analizes ir parodyti, kad vienodos vertės darbuose vyrų ir moterų darbo užmokesčiai nėra didesni vienas už kito ne daugiau kaip 5 proc.
– Bet kartojama, kad tai yra problema. Ar kas nors rimtai žiūri į tai? Kaip įrodysi, jei atlyginimas yra konfidencialus?
– Direktyva adresuoja konfidencialumo aspektus. Kalbant apie direktyvą, ji vadinasi „Skaidrumo direktyva“, joje tikrai yra labai gerų punktų. Ypač viskas, kas liečia įrodytos diskriminacijos kompensavimą. Pavyzdžiui, jeigu tikrai išaiškėja, kad darbuotojas buvo diskriminuojamas, tada visa tvarka nurodyta, kaip jam reikia tai kompensuoti. Taip pat aspektų, susijusių su darbdavio komunikacija apie atlygį įmonės viduje, kad apskritai pagal Darbo kodeksą tam tikro dydžio įmonės jau turi turėti atlygio sistemas.
– Darbuotojas galės skųsti, o darbdavys turės įrodyti, kad nepadarė nusižengimo?
– Jeigu darbuotojas mato kažkokias indikacijas, kad kaip vyras arba moteris uždirba mažiau negu kolegos, tada gali kreiptis į tam tikras institucijas. Tuomet yra darbdavio eilė įrodyti, kad viskas iš tiesų yra gerai. Po to bus daromos analizės, auditas su darbuotojų atstovais ir sprendžiamas klausimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba ma...
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas5
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė Vokietijoje susitiks su O. Scholzu, dalyvaus ekonomikos forume14
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankosi Vokietijoje, kur dalyvaus viešoje Rytų Vokietijos ekonomikos forumo diskusijoje su šios šalies kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu). ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų4
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus9
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...