Dujų korta


2005-07-13
Renaldas GABARTAS
Dujų korta

Dolerio kurso nuopuolis dujų importuotojų kišenes papildė 100 milijonų litų

Oficialios Valstybės kontrolės (VK) audito išvados apie gamtinių dujų importo ir pardavimo kainų pokyčių įtaką šilumos bei elektros energijos pardavimo kainoms nepadėjo taško verslo galingųjų ginče, kokia yra “sąžininga” dujų kaina ir kas yra “padorus” pelnas.

Dar daugiau - kadangi šiame tyrime nagrinėta ir konfidenciali medžiaga, susijusi su “Lietuvos dujų” privatizavimu, visas ataskaitos tekstas nebuvo skelbiamas.

Tai savo ruožtu atvėrė naujas spekuliacijų ir įtarinėjimų erdves, kurias suinteresuotosios pusės užpildė sprinterių greičiu.

“Makaronai” vartotojams

Nors VK išvados buvo paskelbtos tik šį pirmadienį, pirmoji porcija viešų išvedžiojimų apie “blogus” energetikus pasirodė dar praėjusį penktadienį.

Pasak pranešimų, Valstybės kontrolės atliktas auditas dėl kainų reguliavimo valstybiniame sektoriuje atskleidė, kad 2004 metais bendrovė “Dalkia Lietuva” iš įmonės “Dujotekana” įsigijo 127,2 mln. kubinių metrų dujų ir su 16 proc. pelno marža perpardavė “Vilniaus energijai”. Iš šios operacijos “Dalkia Lietuva” uždirbo apie 5 mln. litų.

Dujas perkant iš tiesioginių tiekėjų, maždaug tokia suma iš esmės buvo galima sumažinti centralizuoto šildymo kainas sostinės ir jos apylinkių gyventojams. “Vilniaus energijos” vadovai pernai ne kartą viešai skundėsi, esą dujų kainos yra per didelės, tačiau jas brangiausiai pirko iš 100 proc. bendrovės akcijų valdančios įmonės “Dalkia Lietuva”.

Reaguodama į kaltinimus, esą vartotojų sąskaita “Vilniaus energija” savo kišenes papildė 5 mln. litų, ši bendrovė griežtai paneigė tokias interpretacijas.

“Vilniaus energijos” prezidentas Žanas Sakrestas pareiškė, kad “Vilniaus energija” gamtinių dujų niekada nepirko iš kompanijos “Dalkia Lietuva” didesnėmis kainomis, nei jas siūlo dujas perparduodanti bendrovė “Dujotekana”. Priešingai - sostinę šildanti ir šilumos tiekimo sistemas aktyviai modernizuojanti “Vilniaus energija” šilumos energijos kainas mažino jau tris kartus. Šiuo metu vilniečiams siūlomas šilumos energijos tarifas yra mažiausias šalyje ir siekia 1997 metų šilumos kainų lygį.

Šilumininkai reabilituoti

Vakar šiuos teiginius patvirtino ir VK veiklos audito valdymo departamento direktorius Kęstutis Širvaitis bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas.

“Komisija, išnagrinėjusi 2004-ųjų bendrovės “Vilniaus energija” gamtinių dujų pirkimo sandorius, nustatė, kad ši įmonė iš “Lietuvos dujų” pirko 120,2 mln. kub. metrų dujų, iš “Dujotekanos” - 295,6 mln. kub. metrų ir iš “Dalkia Lietuva” - 127,2 mln. kub. metrų. Pigiausiai pirkta iš “Lietuvos dujų” - vidutiniškai po 257,8 Lt už tūkst. kubų, iš “Dujotekanos” - po 308,3 Lt, o iš “Dalkia Lietuva” - po 313,4 Lt. Sutartyse buvo nustatyta, kad kainos kinta priklausomai nuo importuojamų dujų kaloringumo bei dolerio ir lito kurso santykio. Todėl realiai tiek iš “Dujotekanos”, tiek ir iš “Dalkia Lietuva” dujos buvo perkamos vienoda kaina”, - aiškino V.Jankauskas.

Jo teigimu, perkant iš “Lietuvos dujų”, būtų buvę beveik 50 Lt už tūkst. kub. metrų pigiau. Deja, bendrovė “Lietuvos dujos” turi tik ribotą kvotą, kuri gerokai padidėjo tik nuo 2004-ųjų liepos 1 d., įsigaliojus AB “Lietuvos dujos” akcijų pardavimo bendrovei “Gazprom” sutarčiai. Tuo “Vilniaus energija” pasinaudojo ir iš šio importuotojo dujas pirko praėjusių metų antrąjį pusmetį.

Komisijos pirmininkas pripažino, kad “Vilniaus energijai” nustačius 10,58 ct/kWh šilumos kainas, ši bendrovė savo pelno sąskaita nuo 2004-ųjų liepos 1-osios gyventojams taikė žemesnę kainą - 9,924 ct/kWh. Gyventojai suvartoja apie 70 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos, o dėl šios kainų nuolaidos įmonė per metus gavo 9,5 mln. litų mažiau pajamų.

Neigia ir ekspertai

Šių metų pradžioje šilumininkams mestus kaltinimus, esą dėl jų kaltės vartotojai negalėjo pastebimiau sutaupyti, paneigė ir VK ekspertas.

“Pastaraisiais metais maždaug du trečdalius Lietuvoje sunaudojamų dujų iš “Gazprom” importavo bendrovės “Dujotekana” ir “Lietuvos dujos”. Auditoriai nustatė, kad “Dujotekanos” vidutinė importuojamų dujų kaina per dvejus metus sumažėjo 16 proc., o “Lietuvos dujų” - maždaug 15 proc. Nors gamtinių dujų importo kainų mažėjimas 2002 - 2004 metais laisvųjų vartotojų išlaidas kurui galėjo sumažinti daugiau nei 100 mln. Lt (vartotojams, pirkusiems dujas iš “Dujotekanos” - 65 mln. Lt, o iš “Lietuvos dujų” - 35 mln. Lt.), realiai nieko panašaus neįvyko. Mūsų surinktais duomenimis, visas dujų pirkimo ir pardavimo kainos skirtumas nusėdo importuotojų sąskaitose”, - dėstė VK padalinio vadovas Kęstutis Širvaitis.

Auditoriai nustatė, kad “Dujotekana” daugumai vartotojų dujų antkainį didino daugiau, negu dujų kaina mažėjo dėl JAV dolerio kurso kritimo lito atžvilgiu.

Dėl to vidutinė realizuojamų dujų kaina laisviesiems vartotojams ne sumažėjo, o padidėjo 1 proc. Todėl šios bendrovės klientų išlaidos padidėjo 7 mln. Lt.

“Lietuvos dujos” per tą patį laikotarpį laisviesiems vartotojams gamtinių dujų kainas sumažino vidutiniškai 7 proc. Todėl šios bendrovės klientų išlaidos sumažėjo 22 mln. Lt. Tačiau dėl išaugusio “Dujotekanos” antkainio bendras realus laisvųjų vartotojų išlaidų sumažėjimas siekia tik apie 15 mln. Lt.

V.Jankauskas taip pat pastebėjo, kad kaltinimai, esą “Dalkia Lietuva” perpardavinėjo dujas “Vilniaus energijai” su 16 proc. antkainiu ir todėl šilumos vartotojai mokėjo brangiau, yra neteisingi.

“Dujotekana” visiems savo klientams dujas parduodavo su 31-35 proc. antkainiu. “Dalkia Lietuva” minimą 127,2 mln. kub. metrų dujų pirko su 16 proc. antkainiu ir su tokia pat marža pardavė “Vilniaus energijai”, todėl galutinė kaina liko nepakitusi”, - sakė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovas.