Naujų būstų rinkoje skelbiama pertrauka
Didėjant infliacijai nekilnojamojo turto bendrovės atsisako kai kurių kruopščiai rengtų projektų.
Darbų apimtys mažėja
Galima pamiršti laikotarpį, kai beveik kasdien didžiuosiuose miestuose prasidėdavo naujos statybos. Atsižvelgdamos į situaciją rinkoje nekilnojamojo turto bendrovės atsisako ambicingų planų ir mažina darbų apimtis. Vilniuje 2009 m. vietoje planuotų beveik 6 tūkst. butų geriausiu atveju bus pastatyta 3,5-4 tūkst. butų. Kaune vietoje 1,9 tūkst. bus pastatyta tūkstantis butų, Klaipėdoje vietoje 1,7 tūkst. butų iškils tik 900. Tokią statistiką pateikė nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus". Jos duomenimis, 2010 m. šis skaičius gali dar mažėti.
Vilniuje apie kuklesnę plėtrą nei planuota skelbė Perkūnkiemio statytojai. Bendrovė „Stamontas" čia planavo statyti dar 8 daugiabučius. „Ranga IV" taip pat atsisakė Perkūnkiemyje suplanuotų dviejų daugiabučių statybų. Statybų planus peržiūrėjo ir Ozo parko gyvenamojo kvartalo vystytojai. Manoma, kad darbai Ozo parke nebus baigti kitąmet, o nusikels į 2010-uosius.
Panaši situacija ir Kaune. „Galutinai neatsisakėme pradėtų projektų, bet dalį jų sustabdėme. Reikia prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Kai matysime, kad rinka atsigauna, tęsime, ką pradėjome", - žadėjo bendrovės „Baltic realty advisers" vadovas Arvydas Žilevičius. Daugiausia teko sustabdyti projektų, reikalaujančių didelių investicijų į infrastruktūrą. Pašnekovo nuomone, labiausiai rinkos situacijai dabar įtaką daro ne tik pasikeitusi bankų politika, bet ir žmonių lūkesčiai: „Žmonės laukia, nes nėra užtikrinti savo ateitimi. Turime laukti ir mes."
Nebeperka katės maiše
Nors mažėjanti būstų paklausa ir pasiūla dažnai vadinama nekilnojamojo turto krize, ekspertai su tuo nelinkę sutikti. „Penkiolika metų dirbu nekilnojamojo turto versle. 2006-2007 m. spekuliacinis periodas buvo nenormalus dalykas, o dabar grįžtame į vėžes.
Žmonės pirkdavo butus nemąstydami, o dabar nebegali jų išlaikyti ar grąžinti kreditų. Pirkėjai pradeda mąstyti, skaičiuoti, ko jiems iš tikrųjų reikia. Svarbu, kad bankų palūkanos toliau nedidėtų, nekilnojamojo turto įsigijimo sąlygos išliktų pakankamai stabilios, ir žmonės apsipras", - optimistiškai į ateitį žvelgė Klaipėdos bendrovės „Neapolis" direktorius Romas Grigalevičius. Kol kas savo architektams jis leido šiek tiek lengviau atsikvėpti ir sulėtinti darbo tempus.
Jam pritarė ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentė Dalia Bardauskienė: „Ši situacija man atrodo naudinga. Žmonės pradės realiau mąstyti apie savo gyvenimą, šeimą, darbą, ką jie gali, o ko ne. Visi turėtų atsisukti į vartotoją ir kokybę. Juk projektai, kur kokybiškus būstus galima įsigyti už prieinamą kainą, ir dabar nesustojo." Visgi, penktadalis šios asociacijos narių jau pranešė stabdantys projektus.
„Nebėra to, kai žmonės pirkdavo butus dar nepastatytuose namuose. Paveiksliuką gražų daug kas gali parodyti, bet kur garantijos, kad tas darbas tikrai bus taip atliktas? Tuo labiau dabartinėmis sąlygomis, kai rinkoje yra tiek daug neapibrėžtumo", - svarstė A.Žilevičius.
Pelnai turėtų sumažėti
Staigaus pardavimų kilimo nekilnojamojo turto ekspertai nesitiki. „Manau, kad kitais metais štilis dar tikrai tęsis, o daugiau prognozuoti labai sudėtinga. Tikiuosi, kad už metų ar dvejų reikalai vėl pradės po truputį judėti. Gyvenimas juk nesustoja. Tiesiog bus perkama atsakingiau, pardavėjams teks kruopščiau dirbti", - svarstė A.Žilevičius.
R.Grigalevičiaus nuomone, kitų metų viduryje bus baigiami projektai, o vėliau prireiks dar metų, kad rinka stabilizuotųsi. „Maždaug 2010 m. viduryje rinka turėtų grįžti į normalias vėžes. Tačiau pelno marža turėtų siekti 10-15 proc., o nebe 50-60 proc.", - prognozavo jis.
Ekspertai prognozuoja, kol atsigaus nekilnojamojo turto pardavimai, stipriai išaugs būstų nuomos paklausa. Per pirmą šių metų pusmetį ji didėjo 10-20 proc.
Bankrotų išvengti nepavyks
Sunkų laikotarpį išgyvenančios statybos bendrovės vis dažniau patenka į skolų išieškotojų sąrašus. „Lietuvoje 2008 m. birželį buvo užfiksuota 12,5 proc. metinė infliacija, kuri kartu su degalų kainų augimu labiausiai paveikė statybų ir transporto įmones. Daugelio įmonių išlaidos didėja, o pajamos neauga arba mažėja. „Ekskomisarų biuro" išieškomų skolų sąrašuose pastaruoju metu per 60 proc. užima skolininkai iš statybų ir vežėjų bendrovių", - teigė Saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras" verslo saugos skyriaus direktorius Josifas Lovkys.
Nekilnojamojo turto projektus vystančios bendrovės kol kas į šiuos sąrašus nepatenka. „Iš mūsų asociacijos dar nė viena bendrovė neišstojo ir visos yra mokios", - sakė D.Bardauskienė. Tačiau ateityje visko gali būti. „Smulkesnės įmonės arba pradėjusios nelabai sėkmingus projektus tikrai gali nebeišsikapstyti. Bankrotų tikrai bus", - įsitikinęs R.Grigalevičius.