Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Atostogų paplūdimiuose menininkai inkarus nuleidžia tik trumpam
2006-07-08
Jūratė KUZMICKAITĖ
Į intensyvią kūrybinę veiklą panirę žmonės gyvenimo tempo nesulėtina net vasarą
Kuo pasižymi vasaros tų, kurie net miegodami nepamiršta savo kuriamų ar atliekamų kūrinių? Ar pabėgus nuo scenos įmanoma pasinerti į lėtą, ilgą ir nerūpestingą atostogų siestą? Ar nepavyduliauja Mūza, kai nebaigtas rankraštis iškeičiamas į meškerę?
“Kauno diena” pasidomėjo, ką reiškia saldus žodis “atostogos” meno pasaulyje.
Daugiausia dėmesio - keturių mėnesių sūnui
“Ši vasara man bus ganėtinai užimta”, - prisipažino smuikininkas, styginių orkestro “Camerata Klaipėda” vadovas Vilhelmas Čepinskis. “Bendrausiu su sūnumi”, - nusijuokė jis, paprašytas įvardyti daugiausiai energijos pareikalausiantį vasarišką darbą.
Vilhelmo ir Indrės Čepinskių mažyliui Herbertui šiomis dienomis sukanka keturi mėnesiai. “O, jis labai šaunus vaikas, - negaili savo pirmagimiui pagyrų laimingas tėtis. - Puikiai auga, visą laiką kažką čiauška savo kalba. Naktį prabunda tik du kartus - pavalgyti. Daug būna gryname ore, jau spėjo išsimaudyti jūroje”.
Vilhelmas ir Indrė keliom dienom apsistojo Palangoje pas pažįstamus. Iš miesto jie ketina ištrūkti ir į savo sodybą Anykščių rajone.
Sapnuos kartu su Jonu Meku
“Sodyboje, kurią mes įsigijome prieš trejus metus, šią vasarą spėjau pabūti vos kelias dienas, bet ten - tikras relaksas, - pasakoja V.Čepinskis. - Ten nereikia skubėti. Aš turiu laiko pasivažinėti dviračiu, pasimaudyti. Pjaunu veją žoliapjove. Indrė sodina gėles”.
Tačiau gali būti, kad nuo liepos vidurio Vilhelmas jau nebegalės skirti laiko nei pajūrio, nei kaimo sodybos malonumams.
“Kai prasidės intensyvūs koncertai ir su Lietuvos kameriniu orkestru, ir su “Camerata”, atostogų nuotaikas teks pamiršti, - kalba smuikininkas. - Festivaliai, gastrolės. Kaliningradas, Lenkija, Kosta Rika...”
Rugpjūtį į Lietuvą iš Jungtinių Valstijų ketina atvažiuoti Jonas Mekas. “Mūsų laukia bendri darbai, - sako V.Čepinskis. - Jau kuriama muzika mano ir Jono Meko projektui pagal jo sapnus”.
Paklaustas, ar bus laiko atsijungti nuo intensyvios koncertinės veiklos išsitiesus prieš saulę paplūdimyje, Vilhelmas prisipažįsta labai abejojantis. “Tiesą sakant, greičiausiai tokiam poilsiui laiko visai nebus”, - nusijuokia smuikininkas.
Kaimiškos vištos vilionės
“Apie atostogas galiu pasakyti trumpai ir konkrečiai: kai negroju, man iš karto - atostogos. Tai visai nepriklauso nuo metų laikų”, - sako saksofonininkas Petras Vyšniauskas, šiuo metu leidžiantis laiką sodyboje, esančioje panašioje vietoje kaip ir V. Ir I.Čepinskių - Anykščių rajone.
“Dabar kaip tik vežuosi kaimišką vištą. Tikrą produktą be jokios chemijos. Bandysime ją išsikepti”, - pasakojo P.Vyšniauskas telefonu apie atostogų džiaugsmus.
Nors jo žmonos sodyba, į kurią šiuo metu atvykę ir muzikanto draugai užsieniečiai, yra netoli Rubikių - vieno gražiausių Anykščių rajono ežerų, P.Vyšniauskas jau keleri metai nebe žvejys.
“Prieš septynerius metus mane apvogė, - pasiguodžia jis. - Pavogė viską - valtį, visą žvejybos inventorių. Nuo to karto aš nebežvejoju”.
Šuo, degtinė ir gastrolių nuojauta
Užtai į kaimo sodybą atkakęs muzikantas daug skaito, keliauja po vaizdingas apylinkes su savo bokseriu Bučkiu. Į klausimą, ar turi mėgstamą atostogų sporto šaką, P.Vyšniauskas rimtai atsako: “O kaipgi. Geriam degtinę”.
“Na, alkoholį mes vartojame proto ribose, - patikslina saksofonininkas, - išmintingai. Nepiktnaudžiaudami”.
“Kauno dienos” paklaustas, ar šalia pasivaikščiojimų su šunimi, vištos kepimo ir protingo degtinės vartojimo atsiranda laiko grojimui, ar vykdamas į sodybą P.Vyšniauskas apskritai ima su savimi instrumentą, muzikantas pradeda protestuoti. “Neduok Dieve!” - išgąstingai sako jis.
Su saksofonu P.Vyšniauskas šią vasarą dar spės prisibendrauti iki soties. Jo laukia koncertai Švedijoje, Brazilijoje, Vokietijoje.
Vyšnios paunksnėje - be rankraščių ir kompiuterio
Ryte ir vakare maudytis ežere. Žvejoti. Kepti mėsą ant grotelių. Sėdėti nieko ypatingo neveikiant vyšnios pavėsyje. Taip idealų savo vasaros poilsį apibūdina rašytojas Marius Ivaškevičius.
Tokios atostogos būna tada, kai jis, ištrūkęs iš Vilniaus šurmulio, skubėjimo ir smogo, atvažiuoja į tėviškę pas savo tėvus, gyvenančius Molėtuose. Čia rašytojas leidžia laiką be rankraščių, be kompiuterio. “Kai ilsiuosi, tai iš tikrųjų ilsiuosi”, - kalba Marius.
Kai gyvenimas rašytoją vėl sugrąžina į sostinę, vyšnios pavėsį ir maudynes ežere, suprantama, tenka pamiršti. Vietoje tingios vasariškos siestos M.Ivaškevičiaus laiką pasiglemžia kūrybinė veikla.
Režisieriaus amplua paįvairins vestuvių linksmybės
“Šią vasarą aš ne rašytojas, - paaiškina Marius. - Kuriu filmą ir esu scenarijaus autorius bei režisierius”. Trumpametražis M.Ivaškevičiaus meninis filmas vadinsis “Mano tėvas”. Pagrindinį vaidmenį jame atliks aktorius Remigijus Vilkaitis.
O baigiantis vasarai rašytojo laukia įspūdinga proginė kelionė į Kiniją. “Vyksime į savo draugų - brito ir kinės vestuves”, - paaiškina M.Ivaškevičius ir prisipažįsta, kad net neįsivaizduoja, kaip atrodys Kinijoje vyksianti jo bičiulių santuokos ceremonija ir pokylis.
Lopšinės pirmajai anūkei
“Šiemet jokių atostogų nebus”, - tarė dainininkė Veronika Povilionienė, Valstybės dienos proga koncertuojanti Klaipėdoje. “Taip jau išeina...” - liūdnai pridūrė ji. Bet tuoj pat pralinksmėjusi pranešė: “Užtai jau mėnuo, kai aš turiu mažą anūkėlę Liepą”.
“Labai noriu su ja draugauti, - kalba dainininkė apie savo dukros kūdikį. - Nepaprastai gera mergaitė. Kaip aš džiaugiuosi, kad ji išvydo pasaulį...”
“Mano naujasis statusas - močiutė”, - šypsosi V.Povilionienė, prisipažinusi, kad anūkėlės nekantriai laukė.
“Aš laiminga ne todėl, kad pirmoji mano anūkė - mergaitė. Gali gimti bet kas - ir penkiolika berniukų, ir dvidešimt aštuonios mergaitės. Svarbu, kad gimtų, - kalbėjo dainininkė. - Jaučiuosi laiminga, kad mūsų daugėja. Kad nemažėja”.
Tačiau budėti prie anūkėlės lovelės ir niūniuoti jai lopšines V.Povilionienė galės ne visą vasarą.
Su dainomis - pas JAV pranciškonus
Lietuvių liaudies dainų atlikėjos laukia kelionė į JAV. Ten, šalia Vermonto, veikia brolių pranciškonų įkurta Neringos vaikų stovykla, kurioje dirba V.Povilionienės sūnus skulptorius.
“Šiek tiek patalkininkausiu jiems”, - sako dainininkė. Paklausta, kaip konkrečiai atrodys jos talka, V.Povilionienė nusijuokia: “Aš juk moku tik vieną darbą - dainuoti”.
“Į tą stovyklą suvažiuoja Amerikos, Kanados lietuvių vaikai, - pasakoja Veronika. - Dainuosiu jiems lietuvių liaudies dainas. Pasakosiu apie Lietuvą, jos papročius, tradicijas”. JAV V.Povilionienė praleis porą savaičių. “Grįžusi išsimiegosiu ir - į darbą”, - kalba dainininkė, dirbanti Vilniaus mokytojų namuose renginių vadybininke.
Po darbo ji ketina padėti dukrai globoti naujagimę Liepą. Ir - kaupti jėgas koncertui, kokio, pasak Veronikos, ko gero, neturėjo nė vienas Lietuvos dainininkas. Spalio mėnesį ji dar kartą vyks į JAV, kur Brodvėjuje, trečioje pagal prestižiškumą Niujorko salėje, vyks jos solinis koncertas.
“O, mes jau gyvos...” - pertraukė pokalbį Veronika, pranešdama apie nubudusią mažąją Liepą. Panašu, kad prie anūkėlės režimo dainininkei teks derintis visą vasarą.
