Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Babelio biblioteka
2006-07-08
Jauniausio klasiko palikimas
Šių metų balandy minėjome lietuvių literatūros klasiko, poeto Vytauto Mačernio, 85-ąsias gimimo metines. Išskirtinės talento jėgos ir netikėtos lemties disonansas jo gyvenime stulbina: 1944 metų rudenį poetas žuvo nuo atsitiktinai paleisto artilerijos sviedinio skeveldros, tesulaukęs dvidešimt trejų metų, tačiau spėjęs palikti pluoštą eilėraščių, kurie virto lietuvių literatūros lobyno dalimi.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, šiemet pažymėdama minėtą sukaktį, tokiame kontekste - serijoje “Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius” - ir išleido bemaž visą, ne itin gausų (dalis poeto rankraščių pražuvo karo sūkuriuose) Mačernio kūrybinį palikimą, knygą pavadinę “Praeinančiam pasaulyje praeisiu”. Tai trečiasis amžinai išlikusio jaunuoju klasiku poezijos rinktinės leidimas Lietuvoje. 1970 ir 1990 metais išėjo V.Kubiliaus parengtos Mačernio raštų knygos “Žmogaus apnuoginta širdis” ir “Po ūkanotu nežinios dangum”. Naujausios, šiųmetės, knygos “Praeinančiam pasaulyje praeisiu” sudarytojas Valentinas Sventickas daugiausia rėmėsi 1990-ųjų leidimu, pasak jo paties, “rūpestingai parengta V.Mačernio raštų išsamiausia knyga”, taip pat atsižvelgdamas į V.Daujotytės patarimus.
Pastarosios literatūrologės akiratyje V.Mačernis nuolat buvo ir tebėra viena pastebimiausių figūrų. Knygos įvade ji rašo: “Į lietuvių tautos dvasinę patirtį Vytautas Mačernis įeina ir kaip ypatinga, išsiskirianti prigimtis, turėjusi retą jautrumo pasauliui, vizijai, fantazijai dovaną, galėjimą patirti regėjimus, tarsi išeiti už įprastų ribų, pakilti iki šviesiausio taško, iš kurio matyti, kad vertingiausia - “tai aukštosios akimirkos, kurių metu žmogus išsiskleidžia Visatos pilnatvėje”.
Beje, paraleliai su naująja V.Mačernio rinktine “Praeinančiam pasaulyje praeisiu” pasirodė ir atskira V.Daujotytės monografija “Karalių gėlė iš Žemaitijos pelkių”, tyrinėjanti V.Mačernio gyvenimą ir kūrybą. Šią knygą išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Paskutiniai tiesos žodžiai
Vienas iškiliausių pastarojo meto kauniečių, miesto Garbės pilietis Liudas Dambrauskas, kone iki paskutinės savo gyvenimo akimirkos (mirė 2003 m. spalio 26 d.) rašė dienoraštį, kurį neseniai išleido “Gairių” leidykla. Knyga “Išeinančiojo mintys” aprėpia 1996-2003 metų laikotarpį. Per šiuos paskutiniuosius savo gyvenimo metus atkaklusis kovotojas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, net ir įkopęs į devintą dešimtį, neprarado pilietinės aistros ne tik stebėti viešąjį valstybės gyvenimą, bet ir aktyviai jį komentuoti, reikšti savo tiesą, kuriai jis turėjo teisę kaip niekas kitas: 1945-aisiais pasmerktas mirties bausmei sušaudant, o paskui, po alinančio laukimo, išsiųstas katorgos darbams, dar vėliau, 1984-aisiais, dar sykį nuteistas už antitarybinę disidentinę veiklą ir galutinai namo sugrįžęs tik papūtus naujiems permainų vėjams 1987-aisiais.
Aiman, netgi nepriklausomybę atgavusioje tėvynėje daug kam nepatiko jo atvirai reiškiamos nonkonformistinės mintys, prieita iki absurdiško siūlymo atimti iš jo politinio kalinio vardą. Į tai žodžio kišenėje neieškantis L.Dambrauskas atkirto, esą kalinio vardą jam suteikė KGB ir jo niekas negalįs atimti net ir labai to norėdamas...
Tokį L.Dambrauską matome ir “Išeinančiojo mintyse” - priebėgomis, vis labiau silpstant sveikatai, jau nebeturint jėgų didesniems darbams, rašytame dienoraštyje. Vis dėlto jie labai turėtų praversti žmonėms, besidomintiems Lietuvos politinio gyvenimo raida, nes yra vertingi originaliu ir savarankišku įvykių bei faktų vertinimu. Anot pratarmę knygai parašiusio S.Stungurio, karštas L.Dambrausko tiesos troškimas padės šią knygą skaityti tiems, kuriems artimi principingumas, nuoseklumas ir tiesos meilė.
XX a. Nojaus istorija
“Jotemos” leidykla pirmą kartą lietuvių kalba pateikė daugiausia iš kino filmo “Šindlerio sąrašas” gerai mums pažįstamą, tikrais faktais pagrįstą Antrojo pasaulinio karo metų istoriją apie Oskarą Šindlerį, t.y. literatūrinį, originalųjį, šios istorijos variantą - australų rašytojo Tomo Kenelio (Thomas Keneally) romaną (vertė Arvydas Malinauskas).
Vokiečio O.Šindlerio ir nuo holokausto mirties jo išgelbėtų daugiau nei tūkstančio žydų istorija čia prasiskverbia iki giluminių humanizmo šaknų. Ne be reikalo romano formą jai suteikęs T.Kenelis savo knygą 1982-aisiais pavadino “Šindlerio laivu” (Schindler’s Ark) - kaip aliuziją į biblinį Nojaus laivą. Po dešimtmečio pasirodžiusi Stiveno Spilbergo režisuota romano ekranizacija pakoreguotu pavadinimu “Šindlerio sąrašas” šią jaudinančią Antrojo pasaulinio karo istoriją plačiai išgarsino visame pasaulyje, ir savo įtaigos mastais ji dar labiau susilietė su amžinomis ir universaliomis Biblijos tiesomis.
“Šindlerio sąrašo” įtaiga randasi iš pagrindinio herojaus charakterio - paprastos ir kartu kontroversiškos asmenybės, su savomis žmogiškosiomis ydomis ir silpnybėmis, kurios atlikto humanistinio žygdarbio didybės akivaizdoje ūmai pavirsta nevertomis dėmesio smulkmenomis ir priverčia skaitytoją susimąstyti apie krikščioniškosios moralės prioritetus.
Parengė Jonas VABUOLAS
