Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Babelio biblioteka
2003-05-31
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido trečiąjį Kęstučio Navako eilėraščių rinkinį “Žaidimas gražiais paviršiais” (“Krintantis turi sparnus” - 1988, “Pargriautas barokas” - 1996), nors kažkodėl nepalieka įspūdis, kad per penkiolika metų jų turėjo būti daugiau. Vadinasi, buvimo literatūriniame kontekste belai ar liuksai nebūtinai yra proporcingi išleistų knygų skaičiui. O “vaildišką” K.Navako figūrą minėtame kontekste nuolat gaubia žaismingo estetizmo aura jam nė neskelbiant savo poezijos - tiesiog “paleidžiant į apyvartą” sąmojingą pastabą apie kitų kūrybą, pakomentuojant vieną kitą literatūrinio proceso reiškinį ar kokioje nors žiniasklaidos kertelėje pristatant knygynuose pasirodžiusią naują knygą.
Iš pažiūros bravūriška viešoji poeto laikysena jokiu būdu neatspindi didelio reiklumo savo kūrybai (tą rodo ir septynerių, aštuonerių metų tarpai tarp knygų), prasmingai žodžių, sąskambių dermei, kurį autorius, kaip ir pridera tikram “estetui”, įvardija žaidimu. Antroje knygos viršelio pusėje “Žaidimą gražiais paviršiais” pristatęs Valentinas Sventickas, regis, dėl to net ima būgštauti: “...Navako eilėraščiai nėra tik žaidimas (...) jis mato ne tik paviršių. Meninės žaismės knygoje tikrai yra, bet neretai ji pridengia elegišką nusiteikimą, netekčių išgyvenimus (“išsižudė mano draugai”), tikro artumo ilgesį. Tokia nuotaikų kaita ir toks poetinės saviraiškos būdas suartina eilėraščius su šiandienine kalbėsena (natūralumas šiam poetui svarbus), neva bravūriška elegancija”.
Reklamos narkotikas
“Garsiausių XX a. pabaigos knygų” serijoje leidykla “Tyto alba” išleido dar vieną šiandieninio populiaraus prancūzų rašytojo Frederico Beigbederio romaną “14,99 euro”.
Autorius dešimtį metų dirbo garsioje pasaulio reklamos agentūroje, bet kai buvo paskelbtas minėtas romanas apie reklamos įtaką šiandieninio žmogaus dvasiniam pasauliui, darbdaviai jį atleido. F. Beigbederiui veikiausiai tai nebuvo didelė staigmena, nes jau romano pradžioje savo pagrindinio personažo Oktavo lūpomis ekscentriškasis prancūzas išsitarė: “Viskas perkama: meilė, menas, Žemės planeta, jūs, aš. Rašau šią knygą tam, kad mane atleistų iš darbo. Jei pats išeičiau, negaučiau kompensacijos. Turiu pats nupjauti šaką, ant kurios tupi mano gyvenimo gerovė. Mano laisvė vardu bedarbio pašalpa. Verčiau tegu mane atleidžia įmonė, o ne gyvenimas. NES AŠ BIJAU”.
Oktavas atvirai prisipažįsta, kad savo pasiturimam gyvenimui užsidirba... meluodamas, t.y. kurdamas spindinčią įvairių prekių ir paslaugų šalį vartotojui, į kurią šis niekad nepateks. Reklama kaip naujumo narkotikas, kadangi naujumas niekada neišlieka naujas. Visada atsiranda naujiena, kuri pasendina ankstesnę. Romano herojaus priedermė - nertis iš kailio, kad pirkėjui nuolat tįstų seilė ir jis niekad nebūtų laimingas, nes laimingi žmonės nieko nevartoja. Tik kančia “suka prekybą”. Norint kurti poreikius, reikia skatinti pavydą, skausmą, nepasitenkinimą - visa tai yra reklamos kūrėjų ginkluotė, o taikinys - vartotojas. Savo romane F. Beigbederis taikiniu paverčia pirmuosius, o ginklu - literatūrą, “vieną iš paskutinių vietų, kur dar nėra reklamos. Knygą rašydamas esi daug laisvesnis, nes ji nėra finansuojama reklamos - kaip spauda ir televizija”.
Biotechnologinių angelų skraidymai
Neseniai “Tyto alba” išleido amerikiečių rašytojo Jameso Pattersono romaną “Siuzanos dienoraštis Nikolui”. Savo ruožtu “Jotemos” leidykla, sakytum antrindama, lietuvių skaitytojui pristatė dar vieną šio autoriaus romaną - “Kai pučia vėjas”. Pastarąjį galima vadinti fantastiniu, o jeigu lygintume su prieš tai komentuotu ekscentriškai intelektualiu prancūzo kūriniu apie šiuolaikinį reklamos pasaulį - dar ir poetišku. Be abejo, kritiškiau nusiteikęs vertintojas jį pavadins amerikietišku trileriu su salsvokai patetišku “hepiendu”.
Gėrio jėgoms čia atstovauja buvęs FTB agentas ir veterinarijos gydytoja (suprantama, vėliau jie vienas kitą romantiškai įsimylės), Kolorado valstijoje atsitiktinai susekę įslaptintą genetikos tyrimų laboratoriją, kurioje atliekami bandymai su vaikais. “Blogiukai” mokslininkai ieško būdo, kaip valdyti genetinę rekombinaciją, kontroliuoti naujų DNR grandinių susidarymą ir gerokai pailginti žmogaus gyvenimo amžių. Eksperimentuodami jie netikėtai sukuria gyvybingą žmogaus ir paukščio hibridą. Kai kurios garsios pasaulio kompanijos pasirengusios pakloti milžiniškas pinigų sumas, kad tik galėtų įsigyti laboratoriniu būdu išvestus angelų pavidalo hibridus. Keli sparnuoti vaikai ištrūksta iš gerai saugomos laboratorijos, pakyla į orą ir išneša paslaptį už jos sienų. Netrukus prasideda kruvinos gaudynės - gaudytojai bet kokiomis priemonėmis siekia sunaikinti savo nusikalstamos veiklos liudininkus ir apskritai visus pėdsakus. Galų gale triumfuoja teisybė: nusikaltėliai mokslininkai žūva, buvęs FTB agentas ir veterinarijos gydytoja suranda ramaus gyvenimo užutėkį, o genetiškai modifikuoti vaikai paukščiai sugrįžta pas savo žmogiškuosius tėvus.
Parengė Jonas VABUOLAS
