Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Dingusio kūdikio pėdsakais seks teisėsaugos institucijos
2005-07-13
Giedrė BUDVYTIENĖ
Įtariama, kad prieš 18 metų iš Vilniaus gimdymo namų paslaptingai prapuolęs naujagimis galėjo būti parduotas
Nepavyksta aptikti pėdsakų, kur dingo prieš 18 metų gimęs berniukas. Motina jo atsisakė ligoninėje. Tačiau nerasta dokumentų, patvirtinančių, kad jis buvo įvaikintas ar pateko į globos įstaigą. Neužfiksuotas ir jo mirties faktas. Gydymo įstaigoje, kurioje buvo užregistruotas kūdikio gimimas, neberandama jo dokumentų.
Kyla įtarimų, kad tai ne atsitiktinumas. Šį atvejį nagrinėjusi Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga artimiausiu metu žada kreiptis į Generalinę prokuratūrą siūlydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo vaiko pardavimo.
Pagimdė namuose
1987 metų liepos 16 dieną vienuose sostinės namuose gimė berniukas. Jo motina neskubėjo į gydymo įstaigą. Į Vilniaus gimdymo namus ji buvo atgabenta jau po gimdymo kartu su kūdikiu. Moters ligos istorijoje užfiksuota, kad gimdyvė jautėsi gerai, sveikas buvo ir jos ką tik gimęs sūnelis - iš 10 balų jo sveikatos būklė buvo įvertinta 9.
Tačiau praleidusi gimdymo namuose net keletą savaičių motina į namus, kur gyveno kartu su savo tėvais ir augino dar keturis vaikus, išsiskyrusi, matyt, nelengvai besiverčianti, gyvenanti iš alimentų, sugrįžo viena. Jaunėlio ji atsisakė ir paliko jį ligoninėje. Berniuką ketino įvaikinti bevaikė šeima, motiną su naujagimiu lankiusi ligoninėje.
Tikroji motina visus 18 metų nesidomėjo savo sūnaus likimu. Moteris, matyt, nelabai rūpinosi ir kitais savo vaikais - į du iš jų jai buvo atimtos motinystės teisės.
Galimas dalykas, šis faktas niekuomet ir nebūtų iškilęs į viešumą, jei ne atsitiktinumas, sukėlęs įtarimus pirmiausiai dėl vaiko dingimo, o vėliau ir dėl galimo jo pardavimo.
Iškilo į viešumą atsitiktinai
Pasak Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės, šį faktą jos vadovaujama institucija pradėjo tirti gavusi raštą iš Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriaus. Jame buvo rašoma, kad dingo prieš 18 metų gimęs žmogus.
Skyriaus viršininkas Rolandas Šniras tikina, kad prieš porą mėnesių viena sostinės gyventoja (jos ir dingusio sūnaus pavardžių, pasak pareigūno, atskleisti neleidžia Asmens duomenų apsaugos įstatymas), kreipėsi su prašymu pratęsti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Tikrinant su ja susijusius dokumentus paaiškėjo, kad ji turi 5 vaikus, tačiau vienas iš jų dingęs. Kitų keturių tapatybė ir buvimo vieta yra žinoma. Patikrinus Gyventojų registro duomenų bazėje, nustatyta, kad nėra išduotas joks dokumentas, patvirtinantis, jog 1987 m. liepą gimęs vilnietės sūnus gyventų Lietuvoje.
Paaiškinime, kurį moteris parašė Migracijos skyriui, ji teigia, jog ją išrašė iš gimdymo namų, o sūnų palikusi ligoninėje ir nieko apie jį nežino. Moters teigimu, jai ligoninėje kelis kartus davė pasirašyti dokumentus, kad jo atsisako. Ji prisimena, kad buvo atėjusi kažkokia šeima, kuri neturėjo vaikų ir norėjo įsivaikinti, o jos sūnus jiems patiko. Taip pat ji užsiminė, kad buvo įkalbinėjama žengti šį žingsnį. R.Šnirui tai sukėlė abejonių ir jis nusprendė apie šį faktą pranešti Vaiko teisių apsaugos kontrolierei. “Žmogus dingo ir reikia jį surasti, net jei tai ir nerūpi tikrai motinai”, - įsitikinęs pareigūnas.
Yra ir daugiau sutapimų, keliančių įtarimus, kad vaikas galėjo būti parduotas, teigia kontrolierė. Pavyzdžiui, šios pacientės ligos istorijoje užfiksuota, jog gimdyvė labai ilgai, net tris savaites, po gimdymo buvo laikoma ligoninėje, nors jos ir vaiko sveikatos būklė buvo gera. Tokiais atvejais pacientės išrašomos po 3 - 5 dienų. Galimas dalykas, tiek laiko reikėjo tam, kad būtų panaikinti visi vaiko pardavimo pėdsakai.
“Kauno dienos” kalbinama moteris nepanoro komentuoti beveik dviejų dešimčių metų senumo įvykių, susijusių su jos pagimdyto kūdikio įvaikinimo, įkalbinėjimo tai padaryti bei dingimo aplinkybėmis. “Nesiruošiu nieko jums pasakoti”, - atšovė vilnietė.
Tyrimas atsidūrė aklavietėje
“Gal jo likimas ir palankiai susiklostė, gal jis ramiai sau kur nors gyvena, norėčiau tuo tikėti. Bet mūsų pareiga išsiaiškinti, kas iš tiesų įvyko, nustatyti, ar nebuvo kokių nors piktnaudžiavimų ir pažeidimų, nes kyla abejonių, kad vyko kažkoks neaiškus procesas”, - svarsto R.Šalaševičiūtė.
Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga išnagrinėjusi surinktą medžiagą įsitikino, kad savo jėgomis tęsti tyrimo neįstengs ir po pokalbio su generalinio prokuroro pavaduotoju Gintaru Jasaičiu kontrolierė nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kuri turi daugiau galimybių atskleisti tiesą.
“Surinkome dokumentus iš visų įmanomų įstaigų. Iš jų matome, kad namuose gimęs vaikas buvo sveikas, atvežtas į gydymo įstaigą buvo jos darbuotojų užregistruotas Civilinės metrikacijos skyriuje. Ir čia jo pėdsakai dingsta. Išvyko iš ligoninės nežinia kur. Maža to, ir jo dokumentai iš ligoninės yra dingę. Buvome suradę du jo bendrapavardžius, kurie buvo įvaikinti, tačiau neatitiko gimimo datos, į globos įstaigas jis taip pat nepateko”, - komentuoja R.Šalaševičiūtė.
Ji netiki, kad neatsiras nė vieno buvusio ligoninės darbuotojo, kuris nieko apie tai nežinotų ir nieko neprisimintų. Tereikia juos surasti ir apklausti.
Kontrolierė svarsto, kad galėjo būti, jog įsivaikinusi šeima norėjo nuo artimųjų nuslėpti įvaikinimo faktą, todėl pasitelkusi ligoninės darbuotojus už tam tikrą atlyginimą ėmėsi visų įmanomų atsargumo priemonių, užtikrinančių, jog niekas niekuomet to nesužinos. Gal iš ligoninės išsivežė vaikelį kaip savo pagimdytą tiesiai į namus, o dokumentai buvo sunaikinti. Galėjo jis iškeliauti ir į užsienį.
Prieš keletą dešimtmečių įsivaikinti ryždavosi reta šeima. Nepalanki visuomenės nuomonė vertė gudrauti. Būsimosios įmotės netgi suvaidindavo nėštumą, už drabužių užsikišdamos pagalves. Joms pavykdavo apgauti gimines ir kaimynus, vienintelė būtina sąlyga buvo surasti ką tik gimusį kūdikį.
Paslaptį nusinešė į kapus
Viešosios įstaigos “Vilniaus gimdymo namai” direktorius Rimantas Kvilius aiškina, kad šiai ligoninei vadovauja tik 14 metų ir visiškai nieko negali pasakyti apie tiriamą atvejį. Jo pirmtako, buvusio direktoriumi 1987 metais, nebėra tarp gyvųjų. Sutapimas - mirusi ir jo pavaduotoja, ir dauguma kitų tuomet dirbusių ir ką nors prisiminti galinčių darbuotojų.
Pasak R.Kviliaus, gyva likusi tik viena ligoninės juristė, kuri 1987 metų liepos pabaigoje Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo kūdikio gimimą, tačiau šioje gydymo įstaigoje ji jau seniai nebedirba.
Ligoninės direktorius neįsivaizduoja, kaip ir kur galėjo dingti naujagimio byla. “Šiais laikais tokių dalykų atsitikti tikrai negalėtų”, - įsitikinęs jis. Kūdikis, gimęs gydymo įstaigoje, jei jo atsisako motina, iš karto keliauja į globos instituciją, kur ir nusprendžiamas tolesnis jo likimas. Visi dokumentai saugomi archyve.
Jo vertinimu, tvarka buvo ir anuomet, tačiau jos, matyt, nebuvo kruopščiai laikomasi, o reikalavimai nebuvo pakankamai griežti. Kita vertus, įstatymuose netrūko spragų. Pašnekovas svarsto, kad šiuo konkrečiu atveju kažin ar galima bėdą suversti vien aplaidumui. “Manau, kad panašių atvejų buvo ne tik mūsų, bet ir kitose gydymo įstaigose”, - sako R.Kvilius. Jį stebina, kad tai neužkliuvo Vaiko teisių apsaugos tarnyboms, kurios prieš du dešimtmečius buvo atsakingos už tėvų paliktus kūdikius.
Įstatymuose netrūko spragų
Pasak R.Šalaševičiūtės, prieš nepriklausomybės paskelbimą ir jos pradžioje būta ne vieno įtarimo, kad lietuviukai neaiškiais keliais buvo išvežami įvaikinti į užsienį. Sklido gandai, kad jie netgi gali būti panaudoti kaip organų donorai. Įstatymai tam buvo palankūs. 1987 metais galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas nenumatė termino, per kurį galima įvaikinti vaiką, tai buvo įmanoma padaryti vos jam gimus - tereikėjo motinos sutikimo ir vykdomojo komiteto sprendimo.
Matyt, šia spraga buvo naudojamasi. Ji išliko ir vėliau priimtuose teisės aktuose - Civiliniame kodekse, kuris reglamentavo, kad naujagimį įvaikinti galima po dviejų savaičių nuo jo gimimo. Seimo kontroliere anksčiau dirbusi R.Šalaševičiūtė prisimena, kad įvaikinimų bylas Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose tyrė Seimo kontrolierių įstaiga 1996 - 1997 metais. Ji konstatavo, kad nustatytos tvarkos ne visuomet buvo laikomasi.
Buvo nagrinėjami du konkretūs skundai dėl vaikų pardavimo Jonavoje. Jų motinos neslėpė tai padariusios už atlygį. Užfiksuota ir daugiau įvaikinimo faktų, kurie kėlė abejonių.
Tik po šio tyrimo tuometinės Seimo kontrolierės Nijolės Šidagienės iniciatyva buvo parengtos Civilinio kodekso pataisos, kurios numatė, kad kūdikį įvaikinti galima ne anksčiau nei praėjus 3 mėnesiams nuo jo gimimo, nes po gimdymo dalį gimdyvių apima depresijos, kurių metu jos gali atsisakyti vaiko, todėl reikia palikti daugiau laiko apsigalvoti.
R.Šalaševičiūtės vertinimu, šiuo metu galiojanti įvaikinimo tvarka yra pakankamai griežta ir skaidri. Tačiau negalime atmesti galimybės, kad anksčiau nepasitaikė ir daugiau panašių atvejų, kaip šiuo metu tiriamas įtartinas kūdikio dingimas.
