Ilgos eilės piktina besigydančiuosius


2006-07-08
Violeta GUSTAITYTĖ
Ilgos eilės piktina besigydančiuosius

Tyrimų, specialistų konsultacijų pacientai priversti laukti mėnesius ir nerimauti, ar liga neprogresuos

Valdininkai tikina, kad sveikatos apsauga reformuojama ligonių gerovei, tačiau pastarieji nesiliauja skųstis dėl ilgų eilių pas gydytojus specialistus: kardiologus, endokrinologus ir kitus. Po keletą mėnesių ir net pusę metų tenka laukti tyrimų. Valdininkai problemų dėl to neįžvelgia: palygina su Vakarų Europos šalimis, kur gydytojo konsultacijos pacientai laukia dar ilgiau nei Lietuvoje.

Tyrimas - po pusės metų

Kauniečiui Lionginui Meidui per pastaruosius šešiolika metų tik antrą kartą prireikė medikų pagalbos ir vyras buvo nemaloniai nustebintas.

“Balandžio mėnesį sušlubavo sveikata: priešinsultinės būklės patekau į ligoninę, vėliau gydžiausi ambulatoriškai. Dabar nervų ligų gydytoja siuntė į 2-ąją klinikinę ligoninę padaryti kaklo kraujagyslių echoskopiją, tačiau registratūroje man pareiškė, kad šiemet šioms procedūroms neregistruoja”, - stebėjosi L.Meidus.

Registratūroje patvirtino, kad eilė kaklo kraujagyslių echoskopijai sudaryta pusei metų į priekį - iki kitų metų pradžios.

“Situacija sudėtinga, - teigė Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Rita Banevičienė. - Numatomas šių tyrimų tam tikras skaičius per dieną, bet jų poreikis pagal naujus specialiuosius reikalavimus yra labai didelis. Mūsų
echoskopuotojų darbo krūvis didžiulis, aparatai dirba visu pajėgumu. Mūsų gydymo įstaiga pirmiausia echoskopijas atlieka mūsų stacionaro ligoniams, o ambulatoriniams ligoniams yra sudaroma eilė. Ji šiuo metu sudaryta jau pusei metų. Tačiau jei atvejis būna išimtinis, echoskopiją padarome skubos tvarka”.

Į 2-ąją klinikinę ligoninę su siuntimu atlikti šį tyrimą gali kreiptis bet kurios miesto poliklinikos pacientai. Kaip ir į Kauno apskrities ligoninės konsultacinę polikliniką. Tačiau ir čia ilga eilė: kaklo kraujagyslių echoskopijai registruoja lapkričio mėnesiui.

Neregistruoja pas kardiologą

Medikai dažnai ragina žmones tikrintis sveikatą, nes bet kokią ligą lengviau išgydyti, kai ji tik prasidėjusi. Kai kurių ligų vėlyvos stadijos neretai baigiasi tragiškai - gydytojai būna bejėgiai išgelbėti sergančiojo gyvybę. Tačiau ką kalbėti apie kokius nors profilaktinius sveikatos tikrinimus, net jei ir sirgdamas turi mėnesį ir daugiau laukti specialisto konsultacijos.

Kauno poliklinikose eilės egzistuoja pas daugumą specialistų. Pas kai kuriuos jų reikia laukti vos keletą dienų, pas kitus - keletą savaičių, tačiau beveik visose Kauno poliklinikose ilgiausiai tenka laukti kardiologo konsultacijos.

Sudėtinga situacija šiuo metu vienoje didžiausių - Šilainių poliklinikoje. Jos pacientai skundžiasi, kad nežino, kada pateks pas kardiologą.

“Gavau siuntimą kardiologo konsultacijai, tačiau Šilainių poliklinikos registratūroje pas šiuos specialistus visiškai neregistruoja, - sakė Petras Grybas. - Negaliu kaltinti poliklinikos: turbūt tokia tvarka visur. Taip reformuoja sveikatos apsaugos sistemą, kad pas gydytoją nebegalima laiku patekti”.

Tariasi su kitomis poliklinikomis

Šilainių poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Danutė Giedrienė teigė, kad eilė pas kardiologą sudaryta iki rugsėjo mėnesio.

“Vėlesniam laikui rašyti į eilę kol kas dar nenorime, nes žmonės gali pamiršti ir nebeateiti, - sakė D.Giedrienė. - Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus algoritmus skiriant vaistus, koreguojant jų dozes, būtina, kad ligonį retkarčiais konsultuotų kardiologas. Todėl ir susidaro ilgos eilės. Mes pacientų nepaliekame be priežiūros: išskirtiniais atvejais tariamės su kitomis miesto poliklinikomis, 2-ąja klinikine ligonine ir prašome vieno kito talono pas jų kardiologus”.

Pasak D.Giedrienės, Šilainių poliklinika turi gerą diagnostinę aparatūrą, tačiau nelengva prisikalbinti kardiologus dirbti poliklinikoje. Jie mieliau renkasi darbą stacionare. Šilainių poliklinikoje dirba vienas kardiologas visu etatu, kitas - puse etato.

Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, sergamumas ir mirtingumas dėl šių ligų Baltijos šalyse yra vienas didžiausių, o mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro 54,4 procento visų mirčių Lietuvoje. Pernai Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos, infarkto, insulto mirė 21 tūkstantis žmonių.