Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Įsukta tremtinės bylos karuselė
2005-07-13
Gediminas STANIŠAUSKAS
Prokurorai prašo ne tik panaikinti Savivaldybės sprendimą dėl negrąžinto namo, bet ir iš esmės apriboti žmonėms teisę disponuoti privatizuotais butais
Vadinamoji Šmidt byla, kurioje Barnaule (Rusijos Federacija) gyvenanti Lilija Šmidt siekia atgauti prestižinėje Kęstučio gatvėje esantį namą, įsisuko Kauno teismuose.
Vakar Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija patenkino Kauno miesto apylinkės prokuratūros prašymą bylą persiųsti nagrinėti bendros kompetencijos teismui. Nei Savivaldybės atstovė, nei gyventojai tam neprieštaravo.
Žydų tautybės L.Šmidt interesams byloje atstovaujanti prokuratūra siekia panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus Giedriaus Buinevičiaus įsakymą, kuriuo 2004 m. birželio 16 d. vietoje natūra grąžintino namo moteriai buvo paskirta 637 tūkst. Lt kompensacija. Tokio atlyginimo būdo tremtinė niekada nepageidavo. Be to, pastatas rinkoje vertas ne mažiau kaip 1,5 mln. Lt. Butai šiame name buvo paskubomis privatizuoti.
“Tie posėdžiai pareikalauja labai daug sveikatos”, - sielvartavo garbaus amžiaus Danutė Subačienė. Jai pritarė ir kaimynai. Žmonės tikino šiuo metu negalintys investuoti į remontus, nes nežino, kuo baigsis byla. Teismui prokuratūra pateikė prašymą privatizuotiems butams taikyti restituciją tai yra apriboti gyventojų teisę naudotis turimu turtu. Teismui pritarus, žmonės negalės būsto įkeisti, jį nuomoti ar kitaip juo disponuoti. “Butų savininkai sutiktų nutraukti bylą, jei namas būtų įvertintas šios dienos rinkos kainomis”, - sakė Kauno grąžintinų namų gyventojų teisių gynimo komiteto pirmininkas Henrikas Kebeikis. Gyventojai sakė, jog L.Šmidt nemoka jokių mokesčių už jau grąžintą vieną butą, niekada neprisidėjo ir prie namo remontų. Tolesnis bylos nagrinėjimas bus pratęstas rudenį. Teisme turėtų būti nagrinėjami ne tik Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, bet ir butų privatizavimo teisėtumo klausimai, to ir tikisi prokurorai.
Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime išmokėti kompensaciją L.Šmidt grubius pažeidimus nustatė Kauno miesto apylinkės prokuratūra ir Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba.
Į Altajaus kraštą L.Šmidt kartu su tėvais buvo ištremta 1941 m. Atkūrus šalies nepriklausomybę, moteriai ir jos sūnums buvo suteikta Lietuvos pilietybė.
