Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Karas dėl medžių miesto gatvėse
2006-07-08
Dainoras LUKAS
Savivaldybė neleidžia išpjauti aplinką teršiančių augalų
Kauniečiai dažniausiai piktinasi, kai pjaunami medžiai, tačiau yra nepatenkintų ir tuo, kad jų neskubama pašalinti.
Vargas dėl topolių
Partizanų gatvės pradžioje gyvenantys kauniečiai kiekvieną vasarą pasitinka žinodami, kad vėl turės bergždžiai kovoti su šalia augančio topolio pūkais. Juozas Pavasaris sako nesuprantantis, kodėl Savivaldybė nesiryžta išpjauti aplinką teršiančius medžius.
“Čia augantys du topoliai labai teršia aplinką. Kai prasideda žydėjimas, čia viskas atrodo kaip žiemą, kai smarkiai sninga. Pūkų priskrenda ne tik į kiemą, bet ir namus. Kai tik praveri langą, pūkai iš karto padengia grindis. Mano žmona alergiška įvairiems augalams, o šie pūkai - tikras košmaras jai. Šakose susidaro pūkų maišeliai, kuriuose veisiasi parazitai. Manau, jog Savivaldybė galėtų pasirūpinti, kad miestas būtų mažiau teršiamas”, - sakė jis.
J.Pavasaris tikino nesantis nusistatęs prieš medžius. “Mano kieme pasodinta daug medelių, pats juos prižiūriu. Juk būtų galima topolius nupjauti, jų vietoje pasodinti kitus medelius. Tačiau gavau atsakymą, kad Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius neleidžia jų nupjauti. Leido tik apatines šakas nugenėti, tačiau pūkų vis tiek labai daug”, - sakė jis.
Valdininkas nemato rimtos priežasties
“Labai džiaugčiausi, jeigu topolius nupjautų. Dėl jų turime daug vargo. Kambarius reikia kasdien valyti. Gal žadate tuos medžius nupjauti?” - guodėsi ir viltingai klausė Kristina Valeckienė. Visiškai po topoliais esančiame name gyvena trys šeimos, kurios taip pat tikisi, jog medžiai bus nupjauti. Po pokalbio su šiais gyventojais teko ilgai valytis batus - jie buvo tarsi apklijuoti pūkų gumulais.
Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus Vandens ir želdinių poskyrio vyr. specialistas Ovidijus Petrulis, kuris išduoda leidimus medžiams pjauti, yra kitokios nuomonės.
“Medžiai nešiukšlina. Žmonės šiukšlina. Topoliai? Tegu jie būna, kokie yra... Ir liepos meta žiedus, ir kaštonai savo vaisius. Negi dėl to reikia visus tokius medžius išpjauti? Tai nėra rimta priežastis. Žmonės tingi šluoti, tvarkytis - čia bėda”, - kategoriškai kalbėjo O.Petrulis.
Gyventojai neleidžia genėti
Avarines situacijas keliančius medžius kerta žaliųjų plotų tvarkymo konkursą laimėjusi UAB “Irgita”. Bendrovės direktorius Robertas Mačiulis sakė, kad pastaruoju metu rečiau susiduria su miestiečiais, protestuojančiais prieš medžių kirtimą ar genėjimą.
“Dar prieš kokius trejus metus turbūt buvo madinga protestuoti. Mane ypač stebindavo, kai priekaištaudavo ne šalia medžių gyvenantys žmonės, bet tie, kurių namai toliau nuo jų. Galiu garantuoti: jeigu medžius pjauna ar geni mūsų bendrovės darbuotojai, jie tai daro tik turėdami Savivaldybės leidimą”, - teigė R.Mačiulis.
Anot jo, vasarą tenka likviduoti tik avarinės būklės medžius. “Daugiausia darbo turime pavasarį ir rudenį, nes vegetacijos metu medžiai paprastai neliečiami. Vasarą sustoja genėjimai, pjovimai”, - sakė R.Mačiulis.
Jau dvi savaites “Irgitos” darbininkai geni nudžiūvusias medžių šakas Vytauto parke. “Pjauname tik sausas šakas”, - patikino vyrukai, kurie vakar genėjo didžiulį ąžuolą. Darbininkai pasakojo, kad kartais jiems nepavyksta atlikti darbo. “Praėjusią savaitę Partizanų gatvės gyventojai mums neleido pradėti darbuotis. Taip ir išvažiavome nieko nepadarę”, - sakė jie.
Per metus - apie 700 leidimų
Savivaldybė apmoka tik už avarinių medžių nukirtimą. Jei šakos temdo langus, o gyventojams tai nepatinka, jie patys, susitarę privalo rasti visiems priimtiną sprendimą ir už tai susimokėti.
Želdinius prižiūri tas, kieno žemėje jie auga. Jei želdiniai yra butų ūkio įmonių teritorijoje, šios tarnybos yra atsakingos už jų visapusišką priežiūrą - rūpinasi leidimais iškirsti ar nugenėti.
“Jeigu medis išpuvęs, pavojingai pasviręs, jį leidžiame pjauti ir vegetacijos metu, t.y. kai žaliuoja, žydi. Apie pavojų keliančius medžius žmones turi pranešti Komunalinio ūkio skyriui, kuris samdo įmonę “Irgita”, tvarkančią želdinius. Leidimus išduoda mūsų skyrius. Per metus jų išrašome apie 700", - sakė O.Petrulis.
Kai vyksta naujos statybos, projektuose numatoma, kuriuos medžius galima išpjauti, bet už juos reikia sumokėti, taip pat atsodinti. “Brangiausiai kainuoja ąžuolai, uosiai. Vieno centimetro skersmens medis įvertinamas 30 litų, atitinkamai 20 cm skersmens ąžuolas ar uosis kainuotų 600 litų”, - paaiškino O.Petrulis.
