Koloratūros, išdainuotos vyriško soprano


2005-07-13
Koloratūros, išdainuotos vyriško soprano

Pirmąsyk mūsų mieste koncertavo išskirtinio balso savininkas - rumunų solistas Radu Marianas

Drauge su Radu Marianu koncertavo baroko ansamblis iš Lineo miesto - “Ars antiqua Austria”.

Penkių vyrų atliekamos programa “Farinelio keliais” nubloškė klausytojus į baroko laikus, kai dainavimas buvo ypač vertinama meno forma, o aukšti vyriški balsai - sopranai ir kontratenorai - tiesiog garbinami.

Pasaulyje tėra keturi

Vyriškų sopranų šiuo metu pasaulyje tėra keturi. Vienas jų - rumunas Radu Marianas, koncertavęs elegantiškoje Karininkų ramovės salėje.

Solisto kūrybinės veiklos aprašuose tikinama, kad jo labai reto balso tembras nėra chirurginių manipuliacijų rezultatas, o gamtos dovana. Trumpiau tariant, R.Marianas nėra dainininkas kastratas (nors tuo ir nelengva patikėti). Kad ir kaip ten būtų, R.Mariano balsas išties nuostabus: ypatingai švarus, be jokių pašalinių priegarsių, minkštas, kameriškas ir nepaprastai virtuoziškas. Jo balso diapazonas ne ypač platus (arti dviejų oktavų), tačiau tobulas kvėpavimas, žėrinčiai išdainuotos puošmenos jį daro itin patrauklų ir malonų.

Nežiūrint į dainininką, o tik jo klausant, R.Mariano vyriškas sopranas panašus į jaunos moters aukštą balsą. Visgi yra ir šiokių tokių skirtumų - vyriškasis kiek saldesnis, galbūt net jausmingesnis.

Kaune, Pažaislio muzikos festivalio koncerte, R.Marianas dainavo vien tik baroko repertuarą - G.F.Hendelio, M.A.Cianio, N.Porporos, A.Vivaldžio kūrinius. Nepakartojama atlikėjo technika ypač raiškiai atsiskleidė antrojoje koncerto dalyje, interpretuojant A.Vivaldžio kantatą.

Specialiai jam kuria kompozicijas

Po koncerto R.Marianas tikino, jog vyrišką sopraną reikia ypatingai puoselėti: tokie balsai greitai nuvargsta, nepakenčia jokių perkrovų. Solistas dainuoja ne tik su baroko ansambliais, jis atlieka kelis pagrindinius vaidmenis operose, daugiausiai, žinoma, šio žanro G.F.Hendelio veikaluose.

Taip pat jis interpretuoja šiuolaikinę muziką - trys italų kompozitoriai ir vienas austras specialiai jo balsui kuria kompozicijas, daugiausia bažnytinius kūrinius. Solistas yra parengęs V.A.Mocarto arijų programą, su žymiu italų ansambliu “I Solisti Aquilani” gieda J.S.Bacho religines kantatas. Dainininkas reiškiasi ir kaip romansų atlikėjas - mėgsta atlikti P.Čaikovskį ir S.Rachmaninovą.

Nors R.Marianui dar tik 28-eri metai, jo koncertinių gastrolių maršrutai buvo nusidriekę po visas Europos šalis. Dažniausiai atlikėjas dainuoja Italijoje, nors gyvena Rumunijoje. Solistas gimė Moldovoje, menininkų šeimoje. Išskirtinį berniuko talentą pastebėjo garsusis rusų smuikininkas ir dirigentas Vladimiras Spivakovas.

Lietuvoje R.Marianas lankėsi antrą kartą - prieš dvejus metus jis su didžiuliu pasisekimu koncertavo festivalyje “Vilnius 2003”. Šiemet R.Marianas - laikinosios ir istorinės sostinių svečias.

Solisto partneris buvo puikus ansamblis “Ars antiqua Austria”, susibūręs prieš dešimtmetį. Aštuoni ansamblio muzikantai (Kaune grojo keturi) siekia atgaivinti XVII - XVIII a. baroko atlikimo tradicijas. Jie groja senoviniais instrumentais (šįsyk - smuiku, klavesinu, violone ir liutne), taip pat siekia išgauti Didžiajai epochai būdingus štrichus, artikuliaciją, melizmas.

Kastratai - baroko epochos dievaičiai

Išskirtinis R.Mariano balsas paskatino prisiminti kastratų dainavimo tradicijas, gimusias Ispanijoje (maurų kultūroje) ir pirmiausia paplitusias bažnytinėje muzikoje. (Prisiminkime: daugelyje katalikiškų kraštų maždaug tūkstantmetį moterims apskritai bažnyčiose nebūdavo leidžiama giedoti). XVII a. prasidėjo šimtmetį trukęs kastratų dominavimas operoje.

Kaip išsaugodavo nepakitusį diskantą? Žinoma, neapsieidavo be chirurginių intervencijų. Prieš lytinę brandą berniukams choristams, turėjusiems ypač gražius balsus, būdavo atliekamos operacijos. Pažadai, kad suaugus bus įmanoma tapti garsenybėmis, be to, įgyti išsilavinimą, versdavo neturtingas šeimas tam neprieštarauti. Po tokios operacijos vyrai tapdavo nevaisingi, tačiau lytiškai santykiauti galėdavo, todėl būdavo labai geidžiami aukštuomenės damų meilužiai. Kastratus XVII a. publika tiesiog dievino, gerbėjų minios juos sekiodavo iš paskos, kompozitoriai lepindavo kurdami puikiausias arijas, o vadybininkai mokėdavo pasakiškus honorarus.

Garsiausias baroko laikų kastratas - italas Farinelis (tikrasis vardas - Karlas Broskis). Kino mėgėjai turbūt prisimena melodramą “Farinelis”, sukurtą 1994 m., kurioje bandoma parodyti lyg ir autentišką baroko muzikos, operos bei jų inscenizacijų pasaulį. Tačiau Farinelio sopranas juostoje yra imituojamas garso studijoje įrašytais dviem gerų šiuolaikinių dainininkų balsais - vyrišku kontratenoru ir moterišku sopranu. Norint gauti geidaujamą rezultatą, įrašą teko karpyti ne mažiau kaip 3000 kartų.