Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Konrado naujienos
2006-07-08
Į bardų koncertą - laivu.
Šiandien Kulautuvoje, Pušų amfiteatre, 18 val. prasidės šeštasis bardų festivalis “Akacijų alėja”. Paklausyti garsiausių Lietuvos bardų ir svečių iš Anglijos, Prancūzijos - Stivo Beikerio ir Diko Biordo - galima vykti ir laivu. Jis nuo prieplaukos prie Vytauto bažnyčios išplaukia 15 val.
J.Aisčio premija - dviem kauniečiams poetams.
Šiemet Jono Aisčio literatūrinės premijos laureatais tapo du kauniečiai poetai: Aldona Puišytė ir Robertas Keturakis. Šias kandidatūras premijos steigėjai - Kaišiadorių rajono savivaldybei - pasiūlė Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba. Kaišiadoriečiai nusprendė, kad abu nominantai verti šio apdovanojimo. Sovietmečiu įsteigta J.Aisčio premija buvo atgaivinta 2004 m., švenčiant poeto 100-ąsias gimimo metines.
Apdovanojimai ir pašto ženklai.
V.Kudirkos viešojoje bibliotekoje (Laisvės al. 57) trečiadienį atidaryta heraldikos paroda “Valstybės apdovanojimai” bei filatelijos paroda “Lietuvos miestų herbai pašto ženkluose”. Lietuvos valstybės dienai skirtos parodos parengtos iš kolekcininkų Klemenso Sabulio ir Leono Veržbolausko rinkinių.
Jubiliejinis Tomo Mano vasaros festivalis.
Kitą šeštadienį, liepos 15 d., Nidoje prasidės savaitę truksiantis dešimtasis tarptautinis Tomo Mano vasaros festivalis. Per 10 metų festivalis tapo neatskiriama Neringos kultūros gyvenimo dalimi. Programos kasmet skiriamos konkrečioms temoms.
T.Mano kultūros centro kuratoriumo pirmininkas, poetas ir vertėjas Antanas Gailius pasiūlė šiemetiniame festivalyje pradėti naują festivalio temų ciklą: “Kultūros kraštovaizdžiai. Miestai po lūžio”. Anot A.Gailiaus, Gdanskas, Kaliningradas/Karaliaučius, Klaipėda - trys miestai, “Europoje ryškiausiai bylojantys apie didžiuosius istorijos sukrėtimus, kuriuos XX a. patyrė žmonija”. Apie tai festivalio “Žodžio” programoje po jaukia T.Mano memorialinio muziejaus pastoge diskutuos festivalio dalyviai, pasitelkę pranešėjus.
Kaip visada, didžiausia ir reikšmingiausia festivalio dalis skirta muzikai. Muzikos programas festivaliui rengia Lietuvos muzikos akademijos muzikologė Ona Narbutienė ir M.K.Čiurlionio menų gimnazijos dėstytoja Vytautė Markeliūnienė. Šiemetinio festivalio muzika - klasikinės ir moderniosios kūrybos dermė.
Dailės ir meno parodų programą šį kartą organizuoja Lietuvos ir Kaliningrado šiuolaikinio meno centrai, pristatydami skulptūrinį-garsinį objektą, video- ir garso instaliacijas.
Jau tradicija tapo ir kino naktys ant Urbo kalno prie Nidos švyturio. Čia Gėtės institutas pristatys vokiečių filmą “Skardinis būgnelis” (rež. Folkeris Šliondorfas), Lenkų institutas - filmą “Rupūžės kurkimai” (rež. Robertas Glinskis), bus surengtas dokumentinių filmų vakaras.
Kilnojamųjų kultūros vertybių sugrįžimas.
Kultūros ministerija priima paraiškas Lietuvai reikšmingų kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių užsienyje, integravimo į Lietuvos visuomeninį gyvenimą projektų įgyvendinimui finansuoti. Kultūros ministras gegužės mėnesį patvirtino Lietuvai reikšmingų kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių užsienyje, integravimo į Lietuvos visuomeninį gyvenimą programą. Ji skirta remti Lietuvai reikšmingų kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių užsienyje, tyrimo rezultatų publikavimą, už Lietuvos valstybės ribų išvežtų ar išeivijoje sukurtų kultūros vertybių grąžinimą į Lietuvą. Taip pat ši programa skirta remti visuomenės pastangas ieškoti kultūros vertybių užsienyje. Į finansavimą gali pretenduoti juridiniai ir fiziniai asmenys, iki spalio 15 d. pateiksiantys savo projektus. Iš jų ekspertai išrinks geriausius.
Verslo fonas.
Meno galerijoje “Aukso pjūvis”, įsikūrusioje “Biznio lyderių centre” (K.Donelaičio g. 62/V.Putvinskio g. 53) antradienį atidaryta Gražinos Vitartaitės tapybos paroda. Visą vasarą veiksiančioje parodoje eksponuojama daugiau nei 30 dailininkės kūrinių. G.Vitartaitė ištikima rimtas estetines vertybes palaikančiai bei saugančiai tradicijai, kuri grindžiama poetišku subjekto santykiu su gamta, grožio, harmonijos ir saiko teigimu.
Autorė nieko negąsdina ir nešokiruoja, bet kviečia ramiai estetinei meditacijai, kupinai džiaugsmo, vidinės dermės, svaiginančio laisvės pojūčio. Kaip pastebėjo menotyrininkas Algis Uždavinys, nors peizažas dažnai tėra prielaida subtiliems sielos virpesiams, raiškos pavidalo ieškančioms mintims, emocijoms perteikti, G.Vitartaitė išsaugo intymų santykį su išorine tikrove ir jį brangina, neleisdama sau nuslysti į atsietų mentalinių abstrakcijų sritį. Jai rūpi išgyventi estetinę gamtos ir ją stebinčio subjekto vienovę, kuri nėra monotoniška, bet pilna įvairiausių detalių, spalvinių niuansų, romantiškų pajautų”.
