Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Madrigalai ir valsai
2006-07-08
Šį savaitgalį Pažaislio festivalyje išgirsime du koncertus, skirtingus savo stiliumi ir muzikos atlikimo tradicijomis.
Dėmesys bažnytinei muzikai
Liepos 8-ąją, šeštadienį, 17 val. Pažaislio vienuolyno bažnyčioje sakralinę muziką giedos svečiai iš Prancūzijos - choras “Le Madrigal de Paris”, įkurtas 1970 metais. Per 34 savo gyvavimo metus plėtėsi šio kolektyvo repertuaras, tačiau dėmesys bažnytinei muzikai liko nepakitęs ir svarbiausias. “Le Madrigal de Paris” atlieka įvairiausius religinius opusus - nuo grigališkųjų choralų, sukurtų ankstyvaisiais viduramžiais, iki šiuolaikinės chorinės muzikos pavyzdžių.
Nuo pat savo įsikūrimo pirmųjų metų šis prancūzų choras aktyviai koncertuoja, dalyvauja įvairiuose festivaliuose, yra pelnęs apdovanojimus F.Pulenko, Montrė ir Turo konkursuose. Šiuo metu “Le Madrigal de Paris” didžiausią dėmesį skiria mažai žinomai prancūzų kompozitorių chorinei muzikai populiarinti. Nuo 1988 m. kolektyvui “Le Madrigal de Paris” vadovauja dirigentas ir pedagogas Pjeras Kalmelė (Pierre Calmelet). Žymus chorvedys prieš tapdamas choro “Le Madrigal de Paris” vadovu buvo Paryžiaus nacionalinės operos ir Paryžiaus nacionalinės muzikos mokyklos vaikų chorų vadovas.
Drąsos pašokti valsą
Jachtklube liepos 9-ąją, sekmadienį, 19 val. vasariškai lengvą ir melodingą programą “Johano Štrauso muzika ant vandens” grieš Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.
Sukasi elegantiškos poros, didžiulė salė išpuošta gėlių girliandomis ir vainikais, sklinda kavos ir tauriųjų gėrimų kvapas, susimaišęs su lengvu kvepalų aromatu. Stilingas kapelmeisteris diriguoja nedideliam orkestrui. Jokių rūpesčių, įtampos, buities. Valsą keičia galopas šį - kadrilis, polka. Ir vėl viskas žavingai kartojasi - tokia jau ta suaugusių žmonių karuselė. Nesunku atspėti, kur visa tai vyksta. Žinoma, jog XIX amžiaus antros pusės Vienoje, muzikaliausiame pasaulio mieste, kuris buvo pavadintas Vienos upės, įtekančios į Dunojų, vardu.
Visa Štrausų giminė nusipelnė valsui, tačiau žymiausias tarp jų - Johanas (sūnus) Štrausas. Ne bet kas, o pas didysis operos reformuotojas Richardas Vagneris jį pavadino “valsų karaliumi”. O kiek anksčiau Friderikas Šopenas guodėsi, jog nėra ko važiuoti į Vieną, nes ten visą muziką užtemdė valsas. Ne už simfoniją, ne už operą ir net ne už roko šlagerį buvo sumokėtas pasaulyje didžiausias - 100 dolerių - honoraras, o būtent už valsą. Amerikiečiai tokią sumą pažėrė jaunesniajam J.Štrausui, kai jis gastroliavo jų šalyje. Ta proga Bostono mieste buvo suręstas ypatingas statinys, kuriame tilpo tiek pat klausytojų, kiek buvo sumokėta už valsą “Prie gražaus žydrojo Dunojaus”. Koncerte dalyvavo per 20 tūkstančių atlikėjų jiems dirigavo 100 (!) kapelmeisterių - J.Štrauso asistentų. Apimta ekstazės publika kaukė iš susižavėjimo, o koncerto vedėjai J.Štrausą pristatė kaip kokį popmuzikos dievaitį, tituluodami jį “Electric Strauss”.
Tai tik vienas trumpas pasakojimas iš gausybės tikrų ir šiek tiek išgalvotų istorijų apie valsą. Jų yra dešimtys. Juk valsas XIX amžiuje koregavo ne tik populiariosios, bet ir akademinės muzikos, šokio, žmonių tarpusavio santykių, pagaliau, mados istoriją. Smagu klausytis valsų. Juos kiekvienais metais girdime Filharmonijoje prieš Naujuosius metus. Šią gražią tradiciją mūsų šalyje sukūrė Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas Juozas Domarkas. Šio orkestro muzikantai, galima sakyti, yra valsų muzikos atlikimo asai.
Parengė Alina RAMANAUSKIENĖ
