Tabletes keičia eilėraštis


2005-07-13
Virginija SKUČAITĖ
Tabletes keičia eilėraštis

Vienintelė Lietuvoje ir Rytų Europoje poezijos terapijos specialistė sunkiai skinasi kelią į oficialų specialybės pripažinimą

Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre dirbanti gydytoja psichiatrė Jūratė Sučylaitė prieš 10 metų pradėjo taikyti poezijos terapiją, siekdama praskaidrinti psichikos ligonių sielas, palengvinti jų gyvenimą. Šis originalus būdas netikėtai atvėrė kelius į gilesnes poezijos terapijos studijas užsienyje.

Sukaupta patirtis ir psichologinė pagalba įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms mūsų šalyje kol kas tinkamai neįvertintos.

Pradžioje buvo “Akacijos”

Jūratė Sučylaitė prieš dešimt metų pradėjo dirbti ne su pavieniais ligoniais, o su jų grupėmis “Archyvo” ar Gintaro Slavinsko galerijose. Kartu su pacientais išleido laikraštėlį, surengė jų kūrybos vakarus, tačiau pastebėjo, kad ligoniai vienas kito neklauso, nesidomi likimo brolių ir sesių kūryba. “Tuomet pasukau kitu keliu - 1998 metais nuo neurozių kenčiančius ligonius, gydytus Psichiatrijos ligoninėje, pakviečiau į užsiėmimą ir pasiūliau literatūrinę temą. Jie iškart pradėjo šaukti, kad nori darbo, o ne literatūros, tačiau aš vis vien pradėjau skaityti nedidelį savo apsakymą “Akacijos”. Ir įvyko stebuklas”, - tvirtino Jūratė.

Ligoniai pamažu nurimo ir susidomėję klausėsi skaitančios gydytojos. Gal todėl, kad pagrindinė apsakymo herojė - buvusi psichiatrijos ligoninės pacientė. Skaitant apsakymą atsirado ryšys su ligoniais ir jų nurimę veidai bylojo, kad gydytoja pasirinko teisingą kelią į jų sielas.

Lemtingas uždarbis

Pramintu keliu gydytoja žengė neilgai - laimėjusi Rytų ir Vidurio Europos menininkų kūrybos konkursą ir gavusi stipendiją, išvyko pusantro mėnesio stažuotėn JAV.

Sukiodamasi tarp rašytojų, atvažiavusių į stažuotę iš įvairių pasaulio šalių, kaip ir jie, skaitė savo kūrybą anglų kalba viename knygyne. Gavusi už tai 25 dolerius, čia pat nusipirko Džono Fokso knygą “Poetinė medicina”

“Perskaičiusi mane sudominusią ir sužavėjusią knygą, parašiau jos autoriui laišką ir netrukus gavau atsakymą bei JAV nacionalinės poetinės terapijos asociacijos metodinę medžiagą. Netrukus pati tapau šios asociacijos nare”, - pasakojo gydytoja.

Dalyvaudama įvairiuose tarptautiniuose kūrybos konkursuose ir laimėdama stipendijas, J.Sučylaitė dalyvavo keliose tarptautinėse poetinės terapijos specialistų konferencijose užsienio šalyse. Tuose renginiuose sutvirtėjo jos įsitikinimas, jog pasirinko teisingą gydymo kelią.

Žmogaus atsivėrimo katalizatorius

“Dažniausiai dirbu su psichikos ligoniais, siekdama sutvirtinti dėl kažkokių priežasčių išsiskaidžiusią asmenybę, tačiau poezijos terapija tinka ir, pavyzdžiui, kardiologijos ar onkologijos skyriaus ligoniams. Šį metodą taikiau net ir silpnaregiams vaikams”, - aiškino J.Sučylaitė.

Užsiėmimuose gydytoja dažniausiai skaito Henriko Nagio, Justino Marcinkevičiaus, Marcelijaus Martinaičio, Vinco Mykolaičio - Putino poeziją. Grupės sudaromos, pagal ligą, svarbu parinkti atitinkamo poeto kūrybą bei kūrybines užduotis.

“Štai perskaičiusi Vinco Mykolaičio - Putino eilėraštį “Langas”, aš pamažu pradedu tolti nuo poezijos ir paprašau konkretų ligonį prisiminti kokį nors svarbų jo gyvenime langą. Iš jo atsakymo susidarau nuomonę apie ligonio išgyvenimus praeityje, čiuopiu jo ligos priežastis. Dažniausiai užtenka vieno eilėraščio, kad ligonis būtų išprovokuotas atsiverti. Užsiėmimo pabaigoje aš paprastai grįžtu prie kūrybos - paprašau ligonių pasakyti vieną kitą žodį, kuris labiausiai išreiškia jų nuotaiką. Tuomet aš tuos žodžius panaudoju poetinėje kompozicijoje. Pamatytumėte, kokie ligoniai būna laimingi, kaip švyti jų akys, klausantis eilėraščio, kuriame yra jų pačių pasiūlyti žodžiai”, - pasakojo gydytoja.

Nėra etato

Poezijos terapijos negalima mokytis neakivaizdiniu būdu - būtina dalyvauti konferencijose. Poezijos terapeutu gali dirbti psichologas (tokia tvarka yra JAV), turintis literatūros ir kalbos žinių. Arba atvirkščiai - literatūros ir kalbos specialistas, turintis psichologijos žinių, atitinkančių šių disciplinų bakalauro išsilavinimą, o po to dar specializuotis poezijos terapijos srityje.

Jūratė Sučylaitė turi su kaupu ir žinių, ir patirties, tačiau Lietuvos ligoninėse dar nėra jos kvalifikaciją atitinkančio etato. “Man siūlomas ligonių užimtumo organizatorės etatas, tačiau poezijos terapijos specialisto paskirtis yra visai kita, - tvirtina J.Sučylaitė. - Jei tapčiau užimtumo organizatorė, prarasčiau gydytojos licenciją. Man siūloma rašyti projektus ir tokiu būdu gauti pinigų psichoterapeuto etatui, tačiau tai būtų mano įgytų žinių ir patirties švaistymas. Tuo tarpu poezijos terapeutas reikalingas kiekvienoje ligoninėje”, - tikino J.Sučylaitė.