Užsieniečiai į gaisravietę atvyko pirmieji


2005-07-13
Tomas JARUSEVIČIUS
Užsieniečiai į gaisravietę atvyko pirmieji

Vokietijos kariškiai pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms laiko savaime suprantama pareiga

Kauno rajone pirmadienio pavakarę kilusio gaisro metu smarkiai apdegė gyvenamasis namas. Jame gyvenusi šeima sako sulaukusi ne tik ugniagesių, bet ir netoliese įsikūrusių kariškių pagalbos. Apie Karmėlavos seniūnijoje, Ramučių kaime, esančiame būste įsiplieskusias liepsnas priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai pranešta prieš 17 val. Į nelaimės vietą atvyko keturios ugniagesių autocisternos. Pareigūnai įsisiautėjusią ugnį malšino pusvalandį. Vis dėlto nelaimė atnešė gyventojams nemažų nuostolių.

Užsiliepsnojusio namo šeimininkams bei aplinkiniams gyventojams didelę nuostabą sukėlė netikėta pagalba, kurią suteikė netoliese esančiame Oro erdvės kontrolės centre Karmėlavoje įsikūrę Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo sistemos (BALTNET) kariškiai. Iš Vokietijos atvykę pareigūnai, Lietuvoje dirbantys skrydžių valdymo instruktoriais, netruko pirmieji atvažiuoti ir padėti nelaimės ištiktiems žmonėms. Kauno rajono ugniagesiai pasakojo, jog netikėtai pasirodę kariūnai puolė nešti įvairius daiktus iš namų, kad būtų išgelbėtas nors menkiausias turtas.

“Kauno dienos” kalbintas majoras Volkeris Engelmanas pasakojo, kad drauge su keliais tarnybos pareigūnais - viršila Aleksu Rothu bei antruoju leitenantu Heineriu Schuederiu vyko iš Kauno į Karmėlavoje esančią bazę ir visai netikėtai pamatė iš dešinėje pusėje esančio namo smarkiai rūkstančius dūmus. Reginys Vokietijos kariškiams pasirodė įtartinas, todėl jie iškart pasuko incidento vietos link.

“Nuvažiavę pamatėme į paniką puolusius žmones, todėl pirmiausiai norėjome iškviesti ugniagesius, bet, paskambinus bendruoju pagalbos telefonu 112, mums, deja, nepavyko to padaryti, nes jis neveikė. Laimei, kaimynystėje gyvenęs jaunuolis gerai kalbėjo anglų ir vokiečių kalbomis, tad jis greitai išvertė aplinkiniams mūsų nurodymus ir griebėmės gelbėti namuose likusį žmonių turtą”, - kalbėjo V.Engelmanas.

Skrydžių valdymo vyriausiasis instruktorius pasakojo sučiupęs mažą berniuką, kad šis nebėgtų į degantį namą. Vaikui, norėjusiam surasti viduje buvusią katę, pagelbėjo vyresnieji. Kadangi daugelis susirinkusiųjų vis tiek nesielgė taip, kaip pageidavo kariūnai, užsieniečiai paprašė jų bent išeiti į gatvę ir parodyti atvykstantiems ugniagesiams kelią nelaimės vietos link.

Prieš kelerius metus pastatytame, bet iki galo neįrengtame name gyvenęs Donatas Laurinavičius su žmona, dukra bei dviem mažamečiais anūkais stebėjosi vokiečių neabejingumu.

Kauno rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas Dainius Polonskas teigė, kad nustatyta pagrindinė nelaimės priežastis - trumpas jungimasis elektros įrangoje. Anot pareigūno, esant tokioms karšto ir sauso oro sąlygoms, neseniai pastatyto namo medinės konstrukcijos pradėjo džiūti pernelyg smarkiai suspausdamos išvedžiotus elektros instaliacijos laidus. Ugniagesiai konstatavo, kad staiga įsiplieskęs gaisras, kurio epicentru tapo visiškai supleškėjusi medinė veranda, suniokojo apie 70 proc. gyvenamojo būsto: aprūko visos namo patalpos, sudegė baldai ir kiti namų apyvokos daiktai, smarkiai apdegė katilinės patalpa ir palėpė. Blogiausia, kad būstas nebuvo apdraustas, o tai irgi nustebino užsieniečius.