Valdininkų pažadai vietoje vaistų


2005-07-13
Violeta GUSTAITYTĖ
Valdininkų pažadai vietoje vaistų

Dainavos poliklinikos dienos stacionare besigydantiems ligoniams tenka patiems pirkti medikamentus, nes nei jų, nei čia teikiamų gydymo paslaugų valstybė vis dar nefinansuoja

Iš penkių Kauno poliklinikų tik vienintelėje - Dainavos veikia dienos stacionaras. Jis labai populiarus: netgi susidaro norinčiųjų jame gydytis eilės, tačiau poliklinikos galimybės ribotos. Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau daug metų ragina diegti progresyvias medicinos paslaugų teikimo formas (viena tokių - dienos stacionaras), tačiau iki šiol nėra numatytas stacionarų poliklinikose finansavimas. Dainavos poliklinikai tenka jį išlaikyti savo lėšomis, o čia besigydantiems ligoniams patiems pirkti vaistus.

Nepatvirtinti įkainiai

Į dienos stacionarus ligoniai ateina rytais, guli palatose, gydomi, jiems atliekamos reikalingos procedūros, o vakarais grįžta į namus. Tokių dienos stacionarų nemažai yra ligoninėse, tačiau poliklinikos jais pasigirti negali.

Pastaraisiais metais daugumoje šalies ligoninių buvo sumažintas lovų skaičius, ligoniai stacionaruose gydomi trumpiau. O ir pakliūti į ligoninę ne taip paprasta. Medikai raginami daugiau ligonių gydyti ambulatoriškai, o jei reikia - nukreipti juos į dienos stacionarus. Tačiau tai tik deklaratyvūs politikų ir valdininkų raginimai, nepagrįsti konkrečiais darbais siekiant tai įgyvendinti. Nors valstybei ligonių gydymas dienos stacionaruose ar ambulatoriškai kainuoja daug pigiau nei ligoninėse, bet vis dar poliklinikose įkurtų stacionarų teikiamų medicinos paslaugų ligonių kasos neapmoka.

“Dabar visos dienos stacionaro išlaidos apmokamos iš poliklinikos lėšų. Ligoniams reikia patiems nusipirkti vaistus, bet tikimės, kad Sveikatos apsaugos ministerija patvirtins įkainius ir bus skirtas finansavimas”, - sakė Dainavos poliklinikos direktorius (vyr. gydytojas) Giedrius Andziukevičius.

Beveik prieš pusantrų metų darbo grupė, kurią sudarė Kauno, Vilniaus ir kitų miestų sveikatos priežiūros įstaigų atstovai, buvo pateikusi Sveikatos apsaugos ministerijai reikalingus dokumentus, skaičiavimus, kokie turėtų būti dienos stacionaro paslaugų įkainiai, ir prašė skirti finansavimą. Ministerija pažadėjo ir iki šiol gydymo įstaigas tebemaitina pažadais. Kuluaruose kalbama, jog priimti poliklinikų dienos stacionarų finansavimo tvarką mėgina blokuoti ligoninės. Jos baiminasi netekti dalies ligonių, kurie gali būti sėkmingai gydomi dienos stacionaruose.

Trūksta vietų

“Dienos stacionarus įkūrėme, nes manome, kad jie perspektyvūs. Tikime, kad mūsų darbas nenueis veltui, - teigė Dainavos poliklinikos direktorius (vyr. gydytojas) G.Andziukevčius. - Juk dienos stacionaruose labai patogu gydytis mūsų pacientams: jie vakarais grįžta į šeimą, ne vienas taip gydydamasis derina ir darbo reikalus”.

Pradininkė buvo Vilniaus Šeškinės poliklinika, pirmoji Lietuvoje įkūrusi dienos stacionarą. Jos pavyzdžiu pasekė Kauno Dainavos poliklinika. Joje pirmasis dienos stacionaras - nervų ligų buvo įkurtas prieš dešimt metų ir veikia iki šiol. Šiuo metu poliklinikoje yra terapinio profilio (kardiologijos ir neurologijos), vaikų, moterų konsultacijos dienos stacionarai.

“Norinčiųjų gydytis dienos stacionaruose daug, susidaro net eilės, tačiau visų priimti negalime, nes turime palyginti nedaug vietų, - sakė vyr. ordinatorius Romualdas Baranauskas. - Neurologiniame dienos stacionare yra penkios lovos. Čia dažniausiai gydome ligonius, kuriems diagnozuoti galvos smegenų kraujotakos sutrikimai. Jiems dar nereikia ligoninės stacionarinio gydymo, bet išleisti juos į namus ir tik ambulatoriškai gydyti būtų neramu bei šiokia tokia rizika. Todėl 5-7 dienas tokius ligonius gydome dienos stacionare: į veną ir raumenis leidžiam vaistus, vitaminus, taikomos fizioterapijos procedūros, atliekami tyrimai, konsultuoja specialistai. Po gydymo kurso praeina galvos svaigimas, pykinimas, pasveikę žmonės dažniausiai būna patenkinti, kad nereikėjo gulėti ligoninėje”.

Palatos poliklinikoje

Dainavos poliklinikos vadovai norėtų įkurti daugiau vietų ir visą vieno pastato aukštą skirti dienos stacionarui. Tačiau tai priklausys nuo to, ar bus šios paslaugos finansuojamos.

Kartais poliklinikos dienos stacionare būna ligonių, kurie turėtų būti gydomi ligoninėje: žmonės dėl įvairių asmeninių priežasčių negalėjo gulti į ligoninę ir prašė gydyti dienos stacionare. Tai nebloga išeitis, kai ligonis kategoriškai atsisako gulti į ligoninę.

“Aš patyriau mikroinsultą, triko kraujotaka, tirpo ranka, koja, vos paėjau, - savo negalavimus vardijo pensininkė Aldona. - Į ligoninę gulti negalėjau: nebuvo kur anūko palikti. O dienos stacionare labai gerai: vaistus sulašina, gydytojai su sesutėm prižiūri, visas reikalingas procedūras atlieka. Pasigydžiusi dienos stacionare jaučiuosi neblogai, galiu vaikščioti. Tačiau čia gydantis niekas nekompensuoja vaistų, o savaitei man jų reikia beveik už šimtą litų. Man tai - dideli pinigai”.

S.Aleksandravičienė taip pat liko patenkinta gydymu dienos stacionare ir tikisi, jog prireikus galės ir vėl pasinaudoti šiomis medicinos paslaugomis.

“Labai norėtume paprašyti, kad nors šiek tiek būtų kompensuojami vaistai gydantis dienos stacionare”, - teigė G.Stankauskienė ir I.Kaspariūnienė.