Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Valstybė taupo ligonių sąskaita
2005-07-13
Violeta GUSTAITYTĖ
Kauno apskrities ligoninės Gastroenterologijos skyriaus medikai apgailestauja, kad dėl per menko gydymo įstaigų finansavimo kenčia ir ligoninės, ir pacientai
Kauno apskrities ligoninės Gastroenterologijos skyriuje - 55 lovos. Per metus čia gydosi nuo 1800 iki 2200 ligonių. Skyrius jų galėtų priimti ir daugiau, tačiau egzistuoja kvotos, kiek ligonių gali būti per metus ligoninėje gydoma, nustatytas lovadienių skaičius. Jei šios kvotos viršijamos, ligoninei už “virškvotinių” pacientų gydymą sumokama ne 100 procentų, o beveik septynis kartus mažiau. Negydyti ligonio, jeigu jam tai būtina, gydymo įstaiga negali, tačiau tokia finansavimo politika ligoninę varo į nuostolius.
Daugėja užleistų ligų
“Pastaraisiais metais pas mus patenka nemažai ligonių su užleistomis ligomis, - teigė Kauno apskrities ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjas Ernestas Jurgevičius. - Gal taip nutinka dėl netobulos sveikatos sistemos reformos, kai žmonės laiku nepatenka pas gydytojus, ilgai laukia eilėse ar patys atidėlioja susitikimą su medikais. Užleistą ligą sunkiau gydyti, gresia įvairios komplikacijos, netgi iškyla operacijų būtinybė”.
Virškinamojo trakto ligomis žmonės serga gana dažnai. Gastritai, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos - tai dažniausiai jaunų, darbingų žmonių susirgimai. “Tačiau ligoninėje guli daugiau vyresnio amžiaus žmonių, nes jauni bijo prarasti darbą ir atsisako gydytis stacionare. Tačiau taip liga užleidžiama, o jos skaudžias pasekmes anksčiau ar vėliau patiria kiekvienas sergantysis”, - sakė skyriaus vedėjas E.Jurgevičius.
Gastroenterologijos skyriuje ligonių visuomet daug, tačiau jų žymiai padaugėja per įvairias šventes, kai dėl per gausių vaišių daug kam sutrinka skrandžio veikla ar paūmėja lėtinės ligos.
Žemas pragyvenimo lygis
Gastroenterologijos skyriaus gydytojas Vytautas Tartilas tvirtina, kad į ligoninę dažnai patenka mėsos nevalgantys, kukliai besimaitinantys pensininkai, kurių organizmui trūksta geležies. “Gydydami virškinamojo trakto ligą, neretai dar diagnozuojame ir anemiją”, - sakė gydytojas.
Be to, nemažai vyresnio amžiaus žmonių vartoja kraują skystinančius medikamentus (tokius kaip aspirinas, citramonas), sąnarių skausmą mažinančius vaistus, tačiau nenaudoja jų veikimą skrandžiui neutralizuojančių medikamentų. Todėl būna nemažai atvejų, kai tokie pacientai atsiduria Gastroenterologijos skyriuje dėl kraujavimo iš virškinamojo trakto.
“Jie, matyt, nežino, o ir medikai gal ne visi perspėja, kad tokiais vaistais negalima piktnaudžiauti, nes jie veikia gastroenterologinę sistemą, - tvirtino gydytojas Vytautas Tartilas. - Dar keletas faktorių taip pat turi įtakos išsivystyti tokioms lėtinėms ligoms kaip skrandžio opaligė. Pirmiausia tai - žemas visuomenės pragyvenimo lygis: žmonės nereguliariai valgo, maistas nebūna visavertis ir toks, kokio reikėtų sergant viena ar kita liga. Taip pat labai veikia įvairūs stresai”.
Gretutinių susirgimų gydymo neapmoka
Vyresnio amžiaus žmonės paprastai serga ne viena, o keliomis ligomis. Tačiau ligonių kasos apmoka tik vienos - pagrindinės ligos gydymą, dėl kurios pacientas pateko į ligoninę. Pavyzdžiui, dėl skrandžio opaligės.
“Tačiau gydome juk ne ligą, o žmogų, turintį dažniausiai keletą susirgimų. Bet ligoninei apmoka tik už vienos specifinės ligos gydymą, o už gretutinės gydymą nieko negauname. Neskiriami pinigai vaistams šiems susirgimams, - apgailestavo gydytojas Vytautas Tartilas. - Ministerija turėtų peržiūrėti šią tvarką, nes gydytojas turi rūpintis, kad ligoniai nenukentėtų ir gautų visą jiems reikalingą pagalbą bei medikamentus. Tačiau, kita vertus, medikai negali pridaryti finansinių nuostolių ligoninei. Kaip mums suktis tokioje situacijoje?”
Ir skyriaus vedėjas E.Jurgevičius, ir gydytojas V.Tartilas apgailestavo, jog medikai priversti prašyti, kad ligoniai patys pirktų vaistų, reikalingų jų gretutinių ligų gydymui.
“Numatyti ligų gydymo vadinamieji “krepšeliai” yra minimalūs, įkainiai labai maži. Pavyzdžiui, pankreatito paūmėjimo gydymą mūsų ligoninėje teritorinės ligonių kasos apmoka daug kartų pigiau nei trečiojo lygio gydymo įstaigoje. Tačiau tos pinigų sumos, kuri skiriama šiai ligai gydyti, nepakanka, todėl dalį lėšų turi skirti ligoninė iš savo rezervų”, - sakė V.Tartilas.
“Tenka veržti diržus atliekant laboratorinius tyrimus. Gerai, kad dalis ligonių patys už kai kuriuos jų, neįeinančių į ligos “krepšelį”, susimoka. Bet juk daugumos žmonių pajamos mažos ir jiems kiekvienas litas brangus. Todėl stengiamės pagal galimybes visiems padėti maksimaliai”, - sakė E.Jurgevičius.
