Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Vitaminų barikados šeimininkė
2006-07-08
Virginija SKUČAITĖ
LRT laidos “Sveikinimų ratas” vedėja Loreta Jankauskaitė gyvenime dar smarkesnė ir smagesnė nei darbe
Vaikystėje lankiusi baletą, mokykloje Loreta Jankauskaitė pasiryžo tapti radijo diktore. Jos kibirkščiuojančio optimizmo ir pasiryžimo nepajėgė įveikti jokios gyvenimo negandos. Anksti likusi našlaite, užaugino jaunesnįjį brolį, tapo keturių vaikų mama. Jau 32 metus dirbančią Lietuvos radijuje Loretą kolegos dėl skleidžiamos geros nuotaikos vadina “vitaminu C”, o klausytojai - valerijonu ir raminamuoju tvarsčiu ant karščiuojančių galvų bei širdžių.
Į laidą kaip į šventę
Net ir dabar, kai Loretos bute Žirmūnuose vyksta kapitalinis remontas, ji nepraranda humoro jausmo. “Reikėjo pakeisti tik vamzdį, tačiau keičiu viską, išskyrus duris, - aiškino Loreta. - Gal kada nors atsitiks stebuklas - turėsiu savo namą, kuriame bus daug patalpėlių svečiams. Mat labai patinka priiminėti draugus, skaniai juos vaišinti. Be to, turiu gausybę giminaičių. Vien pačių artimiausiųjų į mano 50-mečio banketą prisirinko 70”.
Nenustygstanti vietoje Loreta nesivaržo apvalių kūno formų, mėgsta kasdieną keisti drabužius, karolius, sages, apyrankes. Tikina, kad kiekvieną vakarą eidama į susitikimą su savo laidos klausytojais rengiasi tarsi į šventę. Jei būtų turtinga, kasdien keistų ir šukuoseną arba peruką, nes kiekvieną rytą žmogus atsikelia vis kitokios nuotaikos. Vadinasi, turi būti atitinkamos spalvos drabužis, šukuosena, makiažas. Beje, Loreta visuomet rūpestingai dažo savo ilgąsias blakstienas.
Nepaisydama savo apkūnumo, laidos vedėja mėgsta rengtis vasarą baltai. Tinka jai ir žalsva, melsva ar tamsiai mėlyna spalvos, nors jos akys žaviai tamsios.
Lemtingas skaitovų konkursas
Loretos šeimos šaknys glūdi Kaune, kur gyveno jos seneliai ir tėvas. Tad “Sveikinimų rato” laidos vedėja dažnai lankosi laikinojoje sostinėje pas savo giminaičius. Be to, ją su šiuo miestu sieja vaikystės prisiminimai. “Mano mamytė ir jos seserys atiduodavo mus, vaikus, į vadinamąją gerų manierų mokyklą pas senelę, kuri dar nuo tarpukario laikų turėjo drabužių ateljė. “Egzaminus” laikydavome garsiojoje “Tulpėje” arba “Metropolyje”, kur buvo vertinamas mūsų elgesys prie stalo”, - pasakojo Loreta, rūkydama vieną kasdienių savo cigarečių.
Mergaitė Vilniuje mokėsi muzikos, dailės ir baleto pagrindų, buvo aktyvi visuomenininkė, dalyvaudavo visokiuose konkursuose. Vienas jų jai tapo lemtingas. Mat į mažąją Loretą, deklamavusią eilėraštį, atkreipė dėmesį Undinė Nasvytytė. Garsioji diktorė tuomet pasakė lemtingąją Loretai frazę: “Auga mano pamaina”. Mergaitė gerai įsiminė šiuos žodžius ir pasiryžo tapti radijo diktore. “Garsiai skaitydavau laikraščius net mokyklos tualete. Jau tada supratau, kad turiu gerai mokėti lietuvių kalbą, mokytis aktorystės pagrindų”, - prisiminė pašnekovė.
Pakvietė dirbti į televiziją
Būdama vienuoliktokė Loreta pradėjo lankyti parengiamuosius kursus pas profesorę Ireną Vaišytę anuometinėje Lietuvos konservatorijoje. Merginai viskas sekėsi: ir šokis, ir daina, ir deklamavimas, bet į Konservatoriją ji neįstojo. “Kaip sakoma, susimoviau jau pirmajame ture. Gal todėl, kad labai blogai jaučiausi mamos išpuošta - su išeigine suknele ir į tortą panašia šukuosena ant galvos. Tai mane labai varžė”, - prisipažino Loreta.
Negaišdama laiko mergaitė pradėjo lietuvių kalbos studijas ir, tapusi antro kurso studente, sulaukė Lietuvos radijo ir televizijos diktorių konkurso. Prisirinko devynios galybės konkursantų, tarp kurių išsiskyrė juoda suknele vilkėjusi Loreta - neseniai buvo miręs jos tėvelis. Po trečiojo turo dvi merginas (viena jų buvo Loreta) priėmė praktikantėmis į televiziją. Loretą apstulbino anuometinių moterų diktorių išsilavinimas, dvasingumas, grožis. Merginai darbas televizijoje nebuvo prie širdies - tekdavo valandų valandas sėdėti ir laukti, kada reikės kokį nors anonsą paskaityti. Praktika radijuje buvo visai kas kita.
Atlaikė permainų vėjus
Dirbdama radijuje ir vesdama įvairias laidas, daug ko išmoko. Pavyzdžiui, kaip prižiūrėti braškes ar kovoti su kolorado vabalu. Tekdavo vesti laidas ir jaunimui, ir vaikams, ir daugelį kitų. Diktorės ir laidų vedėjos kelio pradžioje labai padėjo Undinė Nasvytytė, Dana Rutkutė, Liuda Triponaitė, kiti vyresni kolegos. “Kartu dirbome su Bernadeta Lukošiūte, Vytautu Širka, Dagna Juknaite, Dalia Stonyte, Danguole Reikaite. Pirmąją tiesioginę radijo laidą vedžiau su Benu Rupeika, kuris patikėjo man kalbinti anuometinį prekybos ministrą”, - prisiminė Loreta.
Augindama vaikus stengėsi dirbti radijuje tik vakarais ir naktimis, kad nereikėtų mažųjų leisti į darželį. Kasdieną virdavo po dvi skirtingas sriubas ir ruošdavo po kelis karštus patiekalus, nes, anot Loretos, negali tokia gausi šeima mėgti tuos pačius patiekalus.
Papūtus permainų vėjams, nei radijui, nei televizijai diktoriai tapo nebereikalingi. Tik keli jų rado savo nišą senojoje darbovietėje. Štai Vytautas Širka dirba “Klasikos” programoje, sekmadienio rytinę laidą visai šeimai veda Bernadeta Lukošiūtė, o Loreta pradėjo rengti ir vesti laidą “Šeimos rytas”. Mat gerai išmanė šeimos problemas, pati būdama keturių vaikų mama ir nuo 19 metų viena užauginusi mažąjį broliuką, kai liko visiška našlaitė.
Džiaugiasi klausytojų šiluma
Populiariausių vardadienių bei Motinos ir Tėvo dienomis Loretą į talką pradėjo kviestis laidos “Linkime pasveikti” vedėjas Vytautas Markevičius. “Tokių populiarių dienų metu mums kartais tekdavo perskaityti 300 laiškų, o tiksliau - pavardžių. Jausdavomės tarsi įgarsintume telefonų knygą”, - tvirtino Loreta.
Kai Vytautas Markevičius pasiliko dirbti tik laidoje “Ryto garsai”, Loreta išplėtė sveikinimų ratą, nes jau tuomet tapo akivaizdu, kad radijo klausytojai nori sveikinti ir kitomis progomis, o ne vien linkėti sveikatos.
Vesdama laidą “Sveikinimų ratas”, Loreta suvokė, kad mūsų tauta išsaugojo savo gerąsias šaknis - žmonės suranda šilčiausių, jautriausių žodžių savo tėvams, vaikams, seneliams, anūkams, anytoms, marčioms, žentams, kaimynams, gydytojams ir net nepažįstamiems žmonėms. Petrinės, Joninės ar, pavyzdžiui, Kalėdos jau seniai tapo laidos vedėjos nuoširdžiais pašnekesiais su klausytojais, kurių daugumai to nepaprastai reikia šiame pernelyg politizuotame ir sumaterialėjusiame gyvenime.
Laiškus atiduos į muziejų
Ją jaudina kiekvieno klausytojo - ir 80-metės senutės, ir dvylikametės mergaitės skambutis. Nuo savo klausytojų šilumos laidos vedėja kartais parlekia į namus kaip ant sparnų. Būna ir atvirkščiai.
“Anot Džordanos Butkutės, aš nesu 50 litų banknotas, kad mane visi mylėtų. Be to, pradėdama laidą jaučiuosi nuoga prieš tūkstantinę auditoriją. Juk niekada nežinai, kas ką pasakys už poros minučių. Atsiranda pykstančių, tiesiog liejančių tulžį už tai, kad neleidžiu prieš bet kokius rinkimus šitai laidai virsti politikuoti mėgstančiųjų Haid parku, kad kartais pritrūkstu kantrybės ir nutraukiu tik apie save kalbantįjį. Juk laida ne tam skirta. Joje mes kalbamės apie gerumą, sklindantį iš kitų, dėkojame jiems, sveikiname, kviečiame”, - kalbėjo susijaudinusi Loreta, rankoje laikydama didelį pluoštą jai dėkojančių, prisipažįstančių meilėje ar ją koneveikiančių laiškų. Laidos vedėja ketina juos atiduoti į LRT muziejų kaip mūsų laiku sužvarbusių sielų nuotrauką.
Įsimintina močiutė
Loreta nepajėgia atsakyti į šūsnis klausytojų laiškų raštu. Į kai kuriuos atsako tik laidų metu ar paskambindama telefonu, tačiau niekada nelieka abejinga. Ji jau iš balso atpažįsta aktyviausius savo laidos klausytojus: Klevą ir Vytautą iš Kauno, garliaviškes Genovaitę ir Gražiną Mitkutę, Levą iš Skriaudžių.
Laidos vedėja gauna dovanų klausytojų rankdarbius, jai dedikuotas knygas, nuotraukas. Vienos močiutės nuotrauką Loreta ilgai laikė įrėminusi savo namuose, nes seniai nebeturi nė vienos savo močiutės. Ilgainiui jos ryšys su močiute iš laidos nutrūko. Loreta “Sveikinimo rato” metu kreipėsi į to miestelio gyventojus, kad sužinotų, kas atsitiko senolei. Pasirodo, ji sunkiai sirgo. Paskui Loreta gavo jos giminaičių pranešimą apie močiutės mirtį. Laidos vedėja sunkiai išgyveno šią netektį, kaip ir įvairias konfliktines situacijas, kartais iškylančias laidos metu.
“Jaučiu, kad reikia keisti laidos formatą - žmonės nori išsikalbėti, būti išklausyti. Manau, kad reiktų pašnekesių su klausytojais apie gerumą, tačiau parengti tokią laidą daug sunkiau ir atsakingiau, nei, pavyzdžiui, apie plėšimus, žmogžudystes, kitus žiaurumus”, - kalbėjo pašnekovė.
Labai išgyvena dėl kivirčų
Kol “Sveikinimų rato” vedėja galvoja apie naują laidą, kas vakarą tūkstančiai radijo klausytojų susirenka prie radijo imtuvo. Dažnai jis iškilmingai įnešamas į patalpą, kurioje pagerbiamas sukaktuvininkas, varduvininkas ar pažymima kita proga. Koncerto pradžioje visi nuščiūva, prie šventinio stalo laukdami pasveikinimo per radiją. Turi ši laida ir kitą magišką galią.
Atokiausio kaimelio gyventojai, paskambinę į laidą, pasijunta, kaip patys rašo laiškuose, tarsi būtų Lietuvos Prezidentas, kalbantis per Respublikos radiją. Sujaudinti tokios akimirkos ypatingumo, skambinantieji kartais pravirksta. Tuomet tarsi valerijono lašai nuramina griežtokas, bet kartu ir šiltas laidos vedėjos žodis.
Loreta nemėgsta nei familiarumo, nei grubumo, nei perdėto lipšnumo, nei kreipinio “ponia Loreta”. “Kokia aš ponia?! Esu tokia kaip dauguma - kiekvieno mėnesio pabaigoje skaičiuoju litus, bet aš negaliu savo klausytojams uždrausti kreiptis į mane “ponia” ar malonybiniu “Lorečiuk” - tebūnie, kaip jie nori. Svarbu, kad man tektų kuo rečiau lipti ant barikados, taikant susipykusius, gintis nuo aršaus klausytojo. Po tokių laidų pareinu namo nepaprastai išvargusi. Gal taip stipriai nereaguočiau, jei nemylėčiau žmonių”, - sakė Loreta.
Tą jos meilę eiliniam žmogui jaučia dauguma “sveikinimo rato” laidos klausytojų. Tad neatsitiktinai provincijoje kuriasi “sveikinimų rato” laidos klausytojų klubai, kurie laukia svečiuose savo mylimos vedėjos.
Kartais pasinaudoja populiarumu
Laidos vedėja negali didžiuotis stipria sveikata - per gyvenimą patyrė jau 8 operacijas, tačiau energijos, optimizmo, greitų ir ryžtingų sprendimų jai gali pavydėti ir didžiausi sveikuoliai. Pernai su vyresniąja dukra automobiliu pačios nuvažiavo į Italiją, į kelionę susirengusios per parą. Beje, Loreta - geriausia vyresniosios dukters Kotrynos, dirbančios radijo stotyje “Lietus”, draugė. Jaunylė dukra Patricija Barbora dar nežino, ką studijuos, o du sūnūs, Jonas ir Dominykas, pasirinko nepanašias į mamos specialybes.
Loreta žada atostogauti rugpjūtį ir, kaip visada, ilsėsis Palangoje, kurią laiko savo antrąja tėviške. Mat nuo vaikystės tėvai veždavosi vasarą vaikus prie Baltijos jūros. Poilsiaudama Palangoje daug skaitys, nors ir šiaip neįsivaizduoja vakaro be knygos. Beje, labai patinka lošti kortomis. “Džiaugiuosi, kad per gyvenimą turtų nesusikroviau - antraip juos greičiausiai praloščiau kazino”, - juokauja Loreta.
Pašnekovė prisipažįsta, kad kartais naudojasi “korupciniais” ryšiais. Ją iš balso pažįsta parduotuvėse, poliklinikose, kitose žmonių susibūrimo vietose. Tad laidos vedėja retsykiais pasinaudoja pasiūlymu registruotis be eilės pas gydytoją. “Populiarumas kartais labai išvargina. Ypač tuomet, kai audringas gerbėjų atakas pasitaiko atremti, išėjus po laidos “Sveikinimų ratas”, kuri ne visada man būna vien malonumas”, - prisipažįsta Loreta.
Šiandien vakare, kaip ir visada po laidos ją, parvažiavusią namo troleibusu, pasitiks kartu gyvenantys sūnus ir dukra. Mažoji, kaip įprasta, sunerimusi paklaus: “Mamyte, kaip sekėsi?”
