Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Žmonija lenkiasi sporto karaliui
2006-07-08
Remigijus JURGELAITIS
Vokietijoje gyvenantys ar apsilankę lietuviai stebėjo, kaip pasaulio futbolo čempionatas keitė įprastas gyvenimo taisykles
Kai 22 vyrai pradeda gainioti juodos ir baltos spalvų kamuolį, pasaulis ima gyventi kitokiu ritmu. Tokia magiška futbolo galia.
Rytoj visa tai baigsis. Vienuoliai ir vėl galės melstis pagal šimtmečius galiojantį grafiką, Vokietijos kanclerei nebereikės atidėlioti susitikimų, tūkstančiai bendrovių sulauks grįžtančių darbuotojų, o moterys - vyrų. Sekmadienį milijardai planetos gyventojų išgirs žinią, kurios laukė keturias savaites - finale paaiškės 2006 metų pasaulio futbolo čempionai: Italija arba Prancūzija.
“Sunku papasakoti, kuo šį mėnesį gyveno Vokietija. Darbotvarkės buvo sudaromos nuo ir iki futbolo rungtynių. Milijonai turistų šėldavo nuo aušros iki aušros. Visi kalbėjo viena kalba - futbolo”, - Kauno dienai” pasakojo Vokietijoje dirbantys lietuviai bei šios šalies miestus aplankę futbolo sirgaliai.
Tikslas - ne vien laimėti
Pasaulyje vis dar yra dalykų, kurie gali suvienyti milijonus kontinento žmonių. Pirmąją šio sąrašo vietą neabejotinai užima futbolas.
“Tai - akivaizdu, - sako Miunchene gyvenantis ir dirbantis buvęs kaunietis Rokas Juškevičius. - Vokietijoje mėnesį vyko ne tik sporto renginys. 32 pasaulio šalių futbolininkai rungtyniavo ne tik dėl noro vadintis stipriausiais”.
Daugelis turėjo kitų tikslų, kad ir Dramblio Kaulo Kranto futbolo genijus Didjė Drogba.
Jo tikslas - atkreipti pasaulio dėmesį į tėvynėje kelerius metus vykstantį pilietinį karą.
Sirgaliai irgi turėjo savų tikslų. “Vieni atvyko gerai praleisti laiką, kiti domėjosi tik tuo, kas vyko stadionuose ir aplink juos”, - kalbėjo R.Juškevičius. Galėjo atrodyti, kad trečiadienio vakarą šį Vokietijos miestą užgrobė kitataučiai - portugalai ir prancūzai. “Kai po rungtynių išėjome į gatvę, girdėjome tik prancūzų ir portugalų kalbas”, - prisiminė lietuvis. Tie, kurie kalba apie galingą suvienytą Europą, Roko manymu, įsivaizduoja būtent tokį vaizdą.
Tarp tą vakarą Miuncheną užplūdusių sirgalių - ne tik europiečiai, bet ir brazilai (dauguma palaikė portugalus), argentiniečiai, Afrikos šalių gyventojai. “Niekas neskubėjo namo. Aišku, daugelis atvyko sirgti už savo šalies ekipą, tačiau kai komandos pasitraukė iš turnyro, rado kitus favoritus”, - kalbėjo Miunchene gyvenantis buvęs kaunietis.
R.Juškevičius, kaip ir “Postbank” tarnautoja Aistė Loergen, keturias savaites dirbo neįprastu grafiku. “Darbdaviai iš karto leido suprasti, kad tomis dienomis, kai rungtyniaus Vokietijos nacionalinė ekipa, darbus privalėsime baigti anksčiau”, - kalbėjo vadybininku dirbantis Rokas. Jis įsitikino, kad toks darbdavių sprendimas buvo apgalvotas - likus valandai iki rungtynių buitinių prietaisų salone nebelikdavo nė vieno pirkėjo. Panašius vaizdus matė ir A.Loergen.
Brazilų sirgaliai nesmerkia savo komandos
Kad į pasaulio pirmenybes susirinko visas futbolo žvaigždynas, žinojo ne tik milijonai Vokietijos miestus užtvindžiusių sirgalių. Bent po vieną superžvaigždę turėjo dauguma komandų, net ir debiutantės. Vokietijos gatvėse buvo matyti, kurie futbolininkai laikomi šios sporto šakos genijais. Kas antras vaikšto apsirengęs marškinėliais su jų pavardėmis.
Daugiausia dėmesio sulaukia geriausiu žaidėju šiuo metu laikomas Brazilijos rinktinės ir Ispanijos klubo “Barcelona” puolėjas Ronaldinjas, nors čempionate nesugebėjo parodyti visko, ką sugeba. Prieš ketverius metus per pasaulio pirmenybes Rytų Azijoje Ronaldinjas buvo tuomečio pasaulio čempionų lyderio Ronaldo šešėlyje. Jis buvo įsitikinęs, šį kartą viskas atrodys kitaip. Tačiau brazilus ištiko tokia katastrofa, kurios nelaukė niekas - nei šalis, nei bukmekeriai, nei futbolo specialistai.
“Nepaisant to, tik nedaugelis brazilų smerkia savo komandos lyderius. Teko kalbėtis su dviem merginomis iš Rio de Žaneiro, jos, kaip ir iki šiol, tiki savo futbolininkais. Sakė suprantančios, kad be futbolo Brazilija būtų tik dar viena egzotiška šalis, dabar ji - gerbiama pasaulio valstybė”, - sakė Miunchene dirbantis lietuvis.
Diplomatiniai reikalai - po varžybų
Centrinėje Berlyno dalyje įsikūrusioje Lietuvos ambasadoje televizoriai buvo įjungti gerokai dažniau nei iki šiol. Lietuviai nebuvo pamišę dėl futbolo, kaip vos už kelių šimtų metrų, prie Brandenburgo vartų, susirinkusi milijoninė minia, tačiau ir jiems rūpėjo, kas dedasi ant žaliosios vejos.
“Fanai būrėsi prie Vokietijos simbolio. Žinojome, kad pro tą vietą į darbą geriau nevažiuoti. Visos gatvės buvo uždarytos, budėjo policijos pareigūnai. Niekam nepatarčiau šį vakarą ten eiti pasivaikščioti. Kai Vokietija kovos dėl trečiosios vietos, pro minią tikrai nepavyks prasibrauti”, - sakė Lietuvos ambasados Berlyne pirmasis sekretorius Eduardas Petkevičius.
Pro ambasados pastatą plūsta gerokai mažesni sirgalių srautai. “Jie netrikdo darbo, nes pagrindinės minios būriuojasi už kelių šimtų metrų. Nematėme būtinybės sustiprinti diplomatinės atstovybės apsaugą”, - sakė diplomatas. Jis įsitikino, kad prieš rungtynes vokiečių geriau nekalbinti: tuomet jų galvose tik vienas dalykas - futbolas.
“Kai rungtyniaudavo vokiečiai, gatvės akimirksniu ištuštėdavo. Parduotuvėse nelikdavo nė vieno žmogaus. Kai kurie kolegos nepraleisdavo progos ramiai apsipirkti”, - juokėsi E.Petkevičius. Išgerti alaus Berlyne - ne problema. Net prie tų kioskų, kuriuose iki čempionato prekiauta vien spauda, įrengti lauko ekranai, pastatyti staleliai. “Sunku rasti nors vieną laisvą vietą, nors pagrindinėse gatvėse pristatyta tūkstančiai stalų”, - pasakojo Lietuvos ambasados Berlyne pirmasis sekretorius.
Valstybinių institucijų darbuotojai taip pat neatsispyrė futbolo virusui, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel su atvykusiais kitų šalių vadovais retai kalbėdavo apie tarpvalstybinius santykius, dažniau - apie būsimas kovas futbolo stadionuose. “Jautėsi, kad visa Vokietija gyvena futbolu. Valstybinių institucijų biuruose stovi televizoriai. Tiesa, darbo metu visuomet sugebėdavome rasti reikiamus tarnautojus”, - sakė diplomatas.
Lietuviai guodė Lotynų Amerikos aistruoles
Kelionę į futbolo čempionatą rengusios turizmo agentūros “Saitas” atstovo Andriaus Barkausko teigimu, bilietų į futbolo rungtynes nebeliko gerokai iki čempionato atidarymo. “Kai tik paskelbėme apie tokią kelionę, bilietus išpirko akimirksniu, - sakė jis. - Kasdien skambindavo žmonės, nesitikintys patekti į stadionus, bet vis tiek norintys vykti į Vokietiją”.
Anot turizmo agentūrų atstovų, futbolo aistruoliams norėjosi pajusti čempionato atmosferą, apsilankyti miestuose, kuriuose liejosi emocijos. “Nuvykus pasirodė, kad pasaulyje, išskyrus futbolą, daugiau niekas neegzistuoja. Gatvės, barai sausakimši įvairiausių tautybių sirgalių, tačiau neteko matyti jokios agresijos, jokio pykčio, jokios politikos. Tik futbolas”, - kone vienbalsiai tvirtina šiuo metu Vokietijoje vis dar viešintys ar grįžę lietuviai.
Hanoveryje, Štutgarte, Hamburge ir Frankfurte apsilankė ir populiarios grupės “Biplan” nariai. Prieš kelias dienas į Lietuvą grįžę muzikantai tik atsidūsta: “Grįžę susirgome depresija. Iš rojaus jaučiamės nukritę į žemę”.
Beveik savaitę trukusios kelionės metu “biplanai” Maksas ir Olegas, radijo stoties “Kelyje” diskžokėjas Liudas ir dar vienas futbolo sirgalius ne tik stadione stebėjo varžybas, bet ir suprato, kokią jėgą skleidžia futbolas. Jie stebėjo rungtynes tarp Brazilijos ir Prancūzijos komandų, kurios baigėsi skaudžiu brazilų pralaimėjimu. “Teko guosti raudančias braziles”, - šypsojosi Maksas Melmanas.
Aistros pasiekė net vienkiemius
Lietuviai už bilietus sumokėjo po 100 eurų. “Man ši suma neatrodo didelė. Įvertinus patirtas emocijas, gal net mažoka”, - sakė Maksas. Atrodo, kad panašiai mąsto ir kiti sirgaliai, sausakimšai užpildę nuo 40 iki 77 tūkstančių žiūrovų talpinančius stadionus.
Dainininkas prisiminė, kad prieš rungtynes prie stadiono stovėjo nemažai bilietų neturinčių, bet į rungtynes norėjusių patekti futbolo sirgalių. Už bilietą jie siūlėsi sumokėti net 600 eurų. “Tačiau niekas net negalvojo pardavinėti turimų bilietų”, - tikino Maksas.
Įvairių šaltinių teigimu, iš viso į rungtynes išplatinta apie 3,2 mln. bilietų. Iš pradžių jų kaina svyravo nuo 35 iki 100 eurų, o į finalą - nuo 125 iki 600 eurų.
Maksui gerą įspūdį paliko po varžybų stadione tvyrojusi draugiška nuotaika. “Prancūzų ir brazilų sirgaliai apsikabino, kartu gėrė alų. Liūdėjo ir džiaugėsi. Vieni kitus puikiai suprato”, - sakė Maksas.
Kitas rungtynes bičiuliai stebėjo per televizorių. Keliaudami per Vokietiją jie įsitikino, kad net vienkiemiuose gyvenantys vokiečiai neliko abejingi futbolui. “Virš daugelio namų plevėsavo Vokietijos vėliavos. Tūkstančiai automobilių taip pat buvo papuošti čempionato simbolika, - prisiminė lietuvis. - Net sunku patikėti, bet, prasidėjus varžyboms, gatvėse nelikdavo nė vieno žmogaus”.
Verslininkai pelnosi iš suvenyrų
Suvenyrų, įvairių šalių marškinėlių ar vėliavų iki šiandien buvo galima įsigyti net kaimelių parduotuvėse. Prekybininkai žinojo, kad, be vokiško alaus, šios prekės bus pačios populiariausios. Kiekviena čempionato savaitė buvo sėkminga Vokietijos prekybininkams. Pavyzdžiui, “Karstadt” firma, įsigijusi teisę prekiauti čempionato atributika, vien pirmosiomis dienomis pardavė daugiau nei 200 tūkst. Vokietijos vėliavų.
Apie komercinę sėkmę praneša ir kitos įmonės. Bendrovė, gaminanti plastikines vėliavėles automobiliams, per pastarąsias keturias savaites pardavė 100 tūkst. gaminių, o verslininkas, importuojantis tokias vėliavėles iš Kinijos, pranešė, jog 100 tūkst. siunta buvo parduota per kelias dienas.
Sportinės avalynės gamintojai irgi sulaukė klientų antplūdžio. Skelbiama, kad vieno Vokietijos rinktinės lyderių Lukaso Podolskio sėkmingas žaidimas augino ir pagal specialiai jam sukurtą modelį pagamintų batelių pardavimus. Modelis nėra įprastas: vidinėje bato pusėje - Vokietijos himno žodžiai, ant “liežuvio” - du hieroglifais užrašyti žodžiai, ant dešiniojo aulo - Brandenburgo vartai.
“Vokietijoje įkurti specialūs restoranai, teatrai, kuriuose nuolaidos taikomos vyrų “netekusioms” moterims. Apklausų duomenimis, apie 30 procentų moterų - visiškai abejingos futbolui, todėl netrūksta tokių vietų lankytojų”, - sakė Miunchene gyvenantis R.Juškevičius.
Sulaikyta tik keli šimtai žmonių
Prieš čempionatą Vokietijos teisėsauga baiminosi tik dėl galimai kilsiančių riaušių, tačiau didelių sirgalių susirėmimų bent iki šiol pavyko išvengti. Planetos futbolo čempionato rungtynės vyko 12 Vokietijos stadionų. Vokietijoje organizatoriams į pagalbą stojo apie 15 tūkst. savanorių armija, todėl imtasi visų priemonių, kad sirgaliams ir darbuotojams būtų saugu.
Tik po dviejų mačų darbo turėjo teisėsaugos pareigūnai. Po grupės rungtynių tarp Vokietijos ir Lenkijos rinktinių kilo masinis konfliktas, po kurio policija suėmė daugiau negu 300 futbolo sirgalių. Smurto protrūkis kilo dar prieš Dortmunde vykusias rungtynes, kurias šeimininkai laimėjo rezultatu 1:0.
Po Anglijos rinktinės pralaimėjimo pasaulio čempionato ketvirtfinalyje Portugalijai (1:3 po 11 m. baudinių serijos), anglų fanai siautėjo ir Gelzenkirchene, ir tėvynėje. Iš karto po pralaimėjimo anglų fanai provokavo muštynes su vokiečiais Gelzenkirchene. Teko įsikišti policijai. 180 Anglijos rinktinės gerbėjų buvo sulaikyti, dauguma jų vien tam, kad išsiblaivytų.
“Man neteko matyti muštynių. Aišku, anglų fanai pasižymi išskirtiniu agresyvumu, tačiau kiti supranta, kad futbolas - šventė, jokiu būdu ne riaušės ar muštynės. Supratau, kas tokie yra futbolo turistai. Jei Lietuvos rinktinė būtų gerokai pajėgesnė, matyt, ir aš visur ir visad keliaučiau paskui rinktinę”, - sakė M.Melmanas. Jie su bičiuliais nebuvo pasiėmę lazdų ar kitų kovos priemonių - žinojo, kad nesivels į muštynes.
“Nors sirgaliai švenčia visą parą, tačiau jie, kitaip nei Lietuvoje, nedaužo vitrinų ar autobusų stotelių. Neteko girdėti, kad Berlyne būtų panašių išpuolių”, - sakė diplomatas E.Petkevičius.
Pranoko lūkesčius
Šalyse, kurių rinktinės pasiekdavo kitą etapą, aidėjo fejerverkai, vyko koncertai, žmonės šėldavo iki ryto. Po pusfinalio mačo su Portugalija, prancūzų pergalę šventė visa šalis. Daugelis sirgalių ketvirtadienį nepasirodė darbo vietose, tačiau darbdaviai nebuvo linkę jų bausti.
Kaip pranešė CNN, pirmą kartą per kelis šimtmečius įprastą dienotvarkę buvo priversti keisti ir Tibeto vienuoliai. Užuot naktį vietos laiku miegoję ir meditavę, jie sėdėdavo prieš įjungtus televizorius.
Ar visa tai, kas šį mėnesį vyko pasaulyje, stebino futbolininkus ar Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) vadovus. FIFA prezidentas Josefas S.Blateris sako, kad jo niekas nebestebina. “Juk seniai žinojome, kad pasaulio čempionatas rengiamas pačioje Europos širdyje, kur karaliauja šis nuostabus žaidimas. Nebejojau, kad viskas tikrai pavyks. Turiu pripažinti, kad sirgalių skaičiai pranoko visus lūkesčius - beveik milijonas Berlyne, šimtai tūkstančių visoje Vokietijoje, daugybė užsieniečių. Suskaičiavome daugiau negu 11 milijonų sirgalių”, - sakė FIFA vadovas.
Liko dvi akistatos - kova dėl trečiosios vietos ir finalas. Pirmadienį pasaulis vėl gyvens įprastu ritmu.
