Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2005-07-13
Violeta VILKAUSKAITĖ
Lietuvos Respublikos Prezidentas V.Adamkus vakar spaudos konferencijoje vėl negailėjo kritikos ne tik Seimui, Vyriausybei, bet ir partijoms, teismams. Jo teigimu, teismams suteiktos visos nepriklausomumo garantijos, tačiau tai dar nereiškia, kad ši institucija turi tapti visiškai nekontroliuojama ir uždara sistema.
Prezidentas priminė, kad apie teismų problemą jis jau kalbėjęs maždaug prieš tris mėnesius savo metiniame pranešime. Ir tada jis teigė, kad visuomenė turi teisę žinoti, kokiais teisiniais argumentais remiantis priimami vieni ar kiti sprendimai bent jau rezonansinėse bylose. Tačiau, pasak V.Adamkaus, iki šiol niekas nesureagavęs į jo pranešimo teiginius.
Gražu, kad valstybės vadovas nuolat akcentuoja svarbiausiuosius visuomenės skaudulius. Tačiau jis, ko gero, nieko kito ir negali konkrečiau padaryti, kaip tik akcentuoti, paakinti. Daryti turėtų kiti, kuriems tai ir priklauso. Bet, kaip visada, kalbėti, nurodyti yra lengviau nei padaryti. Galbūt todėl šiandien kalbančiųjų reitingai po visuomenės apklausų yra didesni nei darančiųjų.
Žinoma, negalima Prezidento kaltinti nieko nedarymu. Laimė, šiandien turime tokį valstybės vadovą kaip V.Adamkus. Tokį, paskui kurį nesivelka jokių borisovų uodegos, ir kuris yra pirmiausiai padorus žmogus. Kita kalba, kad galbūt ne visada gerai dirba jo komanda - patarėjai, kitokio plauko jį supantys specialistai. Tai jie Prezidentui pataria, kaip ir ką, kada kalbėti, kaip ir ką įvertinti. Prezidentas pats savaime negali visko nuodugniai žinoti. Tad jam tenka pasikliauti kitais.
Nežinia, kas jam patarė šį sykį pasisakyti apie teismus. Taip, teismuose apstu problemų. Tačiau ar galima jiems priekaištauti dėl to, kad visuomenė ne visada turi galimybę susipažinti su priimamų sprendimų (bendrąja prasme) teisiniais argumentais? Juk pagal dabar galiojančią tvarką kiekvienas pilietis turi teisę susipažinti su priimtais ir jau įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Su teisėjo leidimu, netgi pasidaryti kai kurių dokumentų kopijas.
Tiesa, Prezidentas labiau akcentuoja rezonansines bylas, kurios visuomenėje sukelia ypač didelį susidomėjimą. Tačiau vėlgi, ar patys teisėjai turėtų būti suinteresuoti paskelbti savo sprendimus viešai. Juk ir taip sprendimai priimami ir skaitomi viešai, kas nori - juos klauso. Dabar gi įvairiose rezonansinėse bylose priimtų sprendimų motyvus greitai netgi bus galima perskaityti internete. Kita kalba, kad net politikams, kurie dažniausiai ir komentuoja teismų sprendimus, ne visada rūpi, kokiais motyvais priimti tie sprendimai.
Ką šioje situacijoje, reaguodami į Prezidento kalbą, turėjo padaryti teismai? Nežinia, ar į tokį klausimą rastų atsakymą patys teisėjai. Žinoma, teismų nepriklausomumo lazda kartais tikrai smogia kitu galu. Ne kartą žiniasklaida pasakojo apie bylas, kuriose priimami tikrai abejotini sprendimai, o kol žmogus apeina visas aukštesnes pakopas skųsdamasis, gali ir be kojų likti. Tokius nesklandumus tikrai turėtų ištaisyti teisingumo sistemą sukūrę ir ją nuolat tobulinantys įstatymų leidėjai. Apie tai turėtų galvoti Lietuvos teisininkų draugija, kurios nariais yra dauguma teisėjų, ir pačių teisėjų asociacija. Tačiau didžiausias smūgis teismams ir jų autoritetui suduodamas tuomet, kai juos ima kritikuoti valdžios vyrai, o ypač - valstybės vadovai. Tą, beje, ne kartą konstatavo savo stebėjimus Lietuvoje atlikęs ir Atviros visuomenės institutas. Po dažnokai suabsoliutintos kritikos, ypač, jeigu nėra pabrėžiamas teismų nepriklausomumo palaikymas, visuomenė teigiamai nežiūrės į teisingumą vykdančią instituciją.
Tad ką daryti? Atviros visuomenės institutas ne kartą yra išsakęs stebėjimus, kad pagrįsta ir nesuabsoliutinta kritika - į naudą. Ypač žiniasklaidoje. Tai tiesiog signalai atitinkamoms institucijoms, į kuriuos jie turėtų įsiklausyti ir padaryti išvadas. Prezidento raginimai keisti situaciją būtų efektyvesni, jei jie virstų kardinaliais veiksmais atitinkamų institucijų vadovų atžvilgiu ir siūlymais Seimui tobulinti konkrečius įstatymus.
