Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2006-07-08
Renaldas GABARTAS
Į azartišką Darbo partijos medžioklę įsivėlusios jungtinės šalies politikų ir teisėsaugininkų pajėgos praėjusią savaitę “atrado” naują reiškinį - pogrindinius bankus.
Neseniai televizinių naujienų prodiuseriai savo laidas papuošė siužetais, kaip kaukėti aro supermenai sostinės Šnipiškių kvartale išspiria kažkokios lūšnos duris, ant grindų užlaužtomis rankomis paguldo kažkokį blogietį ir taip išsprendžia kažkokią problemą. Aštru, gražu, teisinga. Tokiais vaizdeliais būtų galima puikiai iliustruoti ikimokyklinio amžiaus svajotojams skirtas knygeles “Kaip tapti betmenu ir išgelbėti planetą” arba metines VRM ataskaitas “Kaip mes išleidžiame mokesčių mokėtojų milijonus”.
Kodėl kalbėdamas apie tokį rimtą reikalą kaip šešėlinė ekonomika ar, kaip spėja patys teisėsaugininkai, - galimą pasaulinio teroristų tinklo finansavimą - ironizuoju? Visų pirma todėl, kad kiekvieno nacionalinio dienraščio, kiekvieno numerio skelbimų puslapiuose rasti informaciją apie “Paskolą per 1 val.” ar “Greitas paskolas mažiausiais procentais” yra beveik taip pat “sudėtinga”, kaip ir nepasiklysti tarp siūlymų susiskambinti su “švelniomis ir aistringomis merginomis visą parą” arba atsiduoti “atpalaiduojančiam viso kūno masažui”. Prostitucija Lietuvoje egzistuoja tik anapus įstatymo ribos, tačiau panašu, kad dėl to niekam pernelyg neskauda galvos. Nelegalūs bankai, kaip prasitarė TV žiniose parodytą trilerį komentavę politikai ir pareigūnai, turi trumpesnę istoriją nei seniausia pasaulyje profesija, tačiau ir jų stažas taip pat jau siekia dešimtmetį. Vadinasi, šį reiškinį nekorektiška pateikti kaip didelę naujieną ar skambiai vadinti grėsme nacionaliniam saugumui.
Dar daugiau, galbūt tai iš tiesų nėra didelė problema? Juk po garsiųjų EBSW, “Sekundės bankų” ar kitų finansinių piramidžių griūčių Lietuvos žmonės lyg ir perkando, kas yra kas, todėl savo santaupas mieliau slepia “kojinėse”, neša į užsieniečių valdomus rimtus bankus ar paprasčiausiai prašvilpia per užgriuvusius ilguosius laisvadienius žaisdami “litrobolą” (jo metu naudojamas “bambaliuose” supilstytas stiprus alus; geriama iki sąmonės aptemimo).
Kalbinti solidžiausių finansinių struktūrų atstovai prisipažino nerimaują dėl to, kas vyksta pogrindiniuose bankuose, tačiau kategoriškai kratėsi atsakomybės. Lietuvos banko vadovas pareiškė, kad jų veiklos erdvė - licencijuotų kredito įstaigų priežiūra, o tai, kas vyksta kriminaliniame pasaulyje, esą yra teisėsaugos rūpestis. Visgi šalies finansų sistemos sveikata besirūpinantys pareigūnai pripažino, kad būgštauti yra dėl ko, nes sugriauti pasitikėjimą bankų sistema ar netgi nacionaline valiuta, gerokai komplikuoti viso šalies ūkio reikalus galima labai greitai. Be to, tokios šešėlinės ekonomikos oazės ne tik leidžia nesąžiningiems verslininkams apvaginėti biudžetą nemokant mokesčių, bet ir iškraipo konkurencines sąlygas.
Šalies bankų asociacijos vadovas Rimantas Busila, komentuodamas viešumon iškilusią nelegalių finansinių žaidėjų problemą taip pat tikino, kad jų egzistavimas tikrai nėra toleruotina alternatyva komerciniams bankams ar kredito unijoms.
“Nežinau, kiek rimtos kalbos, jog tai susiję su grėsmėmis nacionaliniam saugumui ar tarptautiniu terorizmu, tačiau tai, kad tokios struktūros yra pinigų plovimo ir korupcijos inkubatoriai, yra akivaizdu. Šiek tiek keista, kad tokie dalykai taip ilgai egzistuoja pačioje finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos panosėje”, - stebėjosi R.Busila.
Praėjusį trečiadienį pogrindinei bankininkystei vieną savo posėdį dedikavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galbūt po jo apie šią problemą bus galima pradėti kalbėti būtuoju laiku? Galbūt, tikino šio komiteto vadovas Alvydas Sadeckas, tačiau tikrai negreitai. Kol egzistuoja organizuotas nusikalstamumas, narkotikų prekyba, kontrabanda, prostitucija ir panašios šešėlinės ekonomikos veiklos, tokie bankeliai neabejotinai klestės. Tai nėra lietuvių sukčių išradimas, nes panašios pinigų plovyklos kartkartėmis demaskuojamos visame pasaulyje. Tačiau jų ir lietuviškų analogų veikimo skirtumas yra tas, kad mūsų krašte tokie dalykai yra savotiškai skatinami. Įstatymuose numatytos sankcijos už nelegalias pinigines operacijas iš esmės nesiskiria nuo tų, kurios numatytos už nelicencijuotą šašlykų kepimą ar ledų perpardavinėjimą paplūdimiuose...
