Tremtiniai vijo "fašistėlius"


2008-08-04
BNS inf.
Tremtiniai vijo

Buvusių politinių kalinių ir tremtinių sąskrydis šeštadienį Ariogaloje neapsiėjo be incidentų. Čia netikėtai pasirodė keli ultraradikalo Mindaugo Murzos šalininkai su nacių svastikos simbolius primenančiomis vėliavomis.

Išvijo tik paraginti

M.Murzos bendražygiai, tarp kurių buvo ir prieštaringais pareiškimas pagarsėjęs Visvaldas Mažonas, į Dubysos slėnį atėjo šeštadienį priešpiet. Jie mojuodami vėliavomis klausėsi tremtinių kalbų, sveikinimų, dainių ir Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus aukojamų šv. Mišių.

Dėmesį į nekviestus svečius atkreipė europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Jis paragino renginio dalyvius išvyti "murzininkus" už Ariogalos Dainų slėnio ribų.
"Eikit partizanai, išvykit šituos fašistėlius. Jie nori būti parodyti per Rusijos televizijas ir diskredituoti šį renginį", - iš tribūnos paragino V.Landsbergis.

Tuoj po to trumpam nutrūko tremtinių koncertas ir būrys sąskrydžio dalyvių patraukė link juodai apsirengusių M.Murzos šalinininkų. Įvykus trumpam susistumdymui ir įsikišus policijai ultraradikalai buvo išvyti iš renginio.

Policijos vadovas nereagavo

Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad sąskrydžio dalyviai dar kiek anksčiau kreipėsi į policijos vadovus prašydami ultraradikalus išvesdinti iš renginio.

Anot renginyje dalyvaujančios Seimo narės konservatorės Vilijos Aleknaitės, generalinis policijos komisaras Vizgirdas Telyčėnas kelis kartus žadėjo suteikti pagalbą, tačiau pareigūnų nesulaukta.

Skambėjo raginimai Vyriausybei

Vis dėlto šis incidentas nesužlugdė renginio. Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai priėmė rezoliuciją, kurioje ragino Vyriausybę inicijuoti derybas su Rusija dėl kompensacijų mokėjimo už tremtyje ir lageriuose sužalotą sveikatą. Taip pat - reikalauti, kad Maskva mokėtų pensijas už Rusijos federacijos teritorijoje lietuvių tremtinių ir politinių kalinių dirbtą laiką ir atlyginimą už priverstinį darbą.

Pasak V.Landsbergio, užuot apeliuodama vien į ES pagalbą, Lietuvos Vyriausybė pati turi imtis ryžtingų veiksmų ir reikalauti iš Rusijos kompensacijų nuo sovietų okupacijos nukentėjusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams.

"Šis tas šioje srityje padaryta. Šis klausimas per ES įrašytas į derybų su Rusija darbotvarkę. Bet Lietuvos Vyriausybė turi ir pati veikti, ne tik glaustis prie ES. Nes, taip išeina, kad patys nereikalaujame, o norime kad ES už mus derėtųsi", - sakė europarlamentaras.

Tuo pačiu europarlamentaras abejojo, ar tokius reikalavimus Rusijai likus vos keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų imsis kelti dabartinė Gedimino Kirkilo Vyriausybė.
Gegužę Lietuvai vetavus ES poziciją dėl derybų su Rusija mandato, Vilnius, be kita ko, siekė, kad derybose Maskvai būtų primintas žalos atlyginimas asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių.