Vilnius pasirinko žvaigždės kūrinį


2008-04-10
Vilnius pasirinko žvaigždės kūrinį

Vilnius statys Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialą, kurį suprojektavo architektūros įžymybė Zaha Hadid. Graži idėja užbūrė net valstybės vadovus, nors neaiški nei jos kaina, nei paskirtis.

Forma yra, o turinys?

Geriausia pasaulio architektė, iš Irako kilusi, o dabar Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Zaha Hadid, nurungė amerikietį Danielį Libeskindą ir italą Massimiliano Fuksą. Iki išnaktų diskutavusi tarptautinė vertinimo komisija vienbalsiai nusprendė nugalėtoju paskelbti Z.Hadid projektą „Forma“.

13-14 tūkst. kv. m ploto ir netradicinių formų statinių komplekse turėtų būti eksponuojamos Guggenheimo ir Ermitažo muziejų kolekcijos, atstovaujančios modernaus ir klasikinio meno srovėms, Jono Meko ir Jurgio Mačiūno darbų ekspozicijos.

Muziejuje veiktų edukacinis ir filmų centrai, litvakų meno centras, žiniasklaidos centras, parduotuvės, kavinės ir restoranai.

Projekto skeptikai užsimena, kad Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialas turėtų iškilti šalia rekonstruojamos Nacionalinės dailės galerijos, kurioje bus sudarytos sąlygos rengti aukščiausio lygio meno parodas. Galerijoje galėtų būti eksponuojamos Guggenheimo ir Ermitažo muziejų kolekcijos, atsirastų vietos ir J.Meko bei J.Mačiūno darbų ekspozicijoms.

Muziejuje numatyti edukaciniai ir filmų centrai taip pat nėra didelė naujovė, nes Vilniuje pakanka kino salių. Litvakų meno centras kažin ar nedubliuos valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus veiklos. Parduotuvių, kavinių ir restoranų pakanka ir šalia esančiuose prekybos centruose. Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialas išsiskirs nebent tuo, jog turės žiniasklaidos centrą, kurio paskirtis kol kas neaiški.

Pigu, kas įperkama

Kiek atsieitų įgyvendinti Z.Hadid projektą? Į šį klausimą už architektę pasišovė atsakyti Jono Meko vizualiųjų menų centro (JMVMC) tarybos narys, architektūrinės parodos organizavimo darbo grupės vadovas Artūras Zuokas. „Viskas yra pigu, ką galima nupirkti“, – iš pradžių pajuokavo buvęs sostinės meras.

Vėliau jis tikino, jog bendra projekto vertė neturėtų perkopti 200 mln. litų ribos.

Galutinę projekto sąmatą planuojama paskelbti šių metų birželį, baigus trečiąjį galimybių studijos etapą. Jo metu bus tiksliai įvertintos finansinės, ekonominės ir kultūrinės galimybės naujam muziejui Vilniuje steigti.

„Mes šį projektą norime pateikti kaip rimtą, todėl parengsime verslo planą, ko neturi joks kitas visuomeninis objektas“, – tikino A.Zuokas.

Dabartinė Vilniaus valdžia kol kas skeptiškai vertina šį projektą. Meras Juozas Imbrasas teigė girdėjęs, jog muziejaus statybos gali kainuoti net pusę milijardo litų. Jis pabrėžia, kad savivaldybė tokių pinigų neturi. Vicemeras Evaldas Lementauskas baiminasi, kad dėl šio muziejaus statybų gali nukentėti visa miesto kultūra.

Tačiau šią idėją remia premjeras Gediminas Kirkilas. Jis mano, kad muziejus pritrauks daug turistų iš užsienio, o statybai bus galima gauti lėšų iš Europos Sąjungos ir verslo.

Tačiau niekas kol kas negali atsakyti į klausimą, kiek kainuos muziejų išlaikyti ir kas finansuos jo veiklą – valstybė, miestas ar privatus verslas.

Išskirtinis kūrinys

Solomono R.Guggenheimo fondo direktorius Thomas Krensas tvirtino neabejojantis, kad Neries pakrantėje, prie Baltojo tilto, ilgainiui iškils daugiafunkcis naujojo muziejaus pastatas, kuris pritrauks daugybę užsienio istorikų, menininkų ir turistų.

„Galbūt po šimto metų Z.Hadid suprojektuotas muziejus atrodys pasenęs, tačiau dabar jis atspindi viso pasaulio kultūrą“, – negailėjo pagyrų T.Krensas.

Vienas svarbiausių kriterijų, vertinant konkursui pateiktus projektus, buvo tai, kaip modernios architektūros ir netradicinių formų statinių kompleksas įsilies į Vilniaus miesto architektūros kontekstą. Labiausiai šią viziją atitiko Z.Hadid komandos parengtas projektas, prie kurio kūrėjai plušėjo beveik metus.

„Svarbu suvokti, kokios sąsajos yra tarp muziejaus ir arti esančių kitų pastatų, viešųjų erdvių. Jie turi derėti. Šis projektas pritaikytas Vilniui. Tai parke, urbanizuotoje miesto vietoje, esantis kompaktiškas pastatas“, – projektą apibūdino Z.Hadid.