Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
A.Samuolis vėl subūrė tapytojus
2008-08-22
Vaida Milkova
Dvylika tapytojų iš šešių Europos šalių dešimt dienų Kaune intensyviai ieškojo įkvėpimo tapybai. Juos subūrė žymaus Lietuvos tarpukario modernisto Antano Samuolio vardas. Šiemet plenero organizatoriai akcentavo kūrėjo asmenybę ir nutarė priminti, kad šis tapytojas - kaunietis, stipriai suaugęs su savo miestu.
Naujas žvilgsnis į miestą
Per penkiolika metų šiame plenere išbandyta daug kas. Tapyti portretai, kurta ekologine tematika, rengti "Video tapybos", "Tapybinės instaliacijos" plenerai ir net renginys, skirtas meno kritikams. Šiemetinio, penkioliktojo, A.Samuolio plenero tema "Kaunas: šiapus tapybos". "Dailininkų požiūris į tai, kas yra Kaunas, platus. Sunku prognozuoti, kas ką pamatys, kas kokias temas atskleis", - prasidedant plenerui svarstė projekto vadovas Gintautas Vaičys.
Organizatoriai tikina, kad A.Samuolis ir Kaunas - glaudžiai susijusios temos. Visų pirma, A.Samuolis visą kūrybinį laikotarpį praleido neišvykdamas iš Kauno. Kiti žymūs to laikmečio menininkai važiavo studijuoti, mokytis į užsienį - Paryžių, Sankt Peterburgą, Varšuvą. O A.Samuolis niekur nebuvo išvykęs, apie naująsias Vakarų dailės tendencijas jis sužinodavo, kaip sakoma, iš atviručių", - pasakojo projekto vadovas.
Apie plenerą išgirdo Afrikoje
"Į plenerą kviečiame rimtus menininkus. Ne visi norintieji tampa plenero dalyviais - darome atranką", - aiškino G.Vaičys.
Šiemet renginyje kaip niekad daug užsieniečių. Anksčiau plenere dalyvavusios suomė Paula Holopainen ir airė Helena Gorey tapo neoficialiomis šio renginio atstovėmis minėtose šalyse - tradiciškai po vieną ar kelis šių šalių menininkus kasmet dalyvauja plenere. Airė Catherina Ryan prisipažino apie A.Samuolio plenerą išgirdusi pernai viešėdama Šiaurės Afrikoje. "Pradėjau ieškoti informacijos internete, ten pirmiausia susipažinau ir su A.Samuolio darbais. Matau daug šio menininko tapybos panašumų su mūsų, airių, modernisto Jacko Butlerio Yeatso kūryba", - tvirtino C.Ryan.
Privaloma anglų kalba
Atrinkdamas plenero dalyvius G.Vaičys atkreipė dėmesį ir į kandidatų anglų kalbos žinias. "Dirbti užsidarę studijose galime ištisus metus. Norėjosi bendrauti, diskutuoti. Po diskusijų aiškėja, kad problemos panašios visur: sunku pragyventi vien iš dailės. Iš kitos pusės, gyvenant vien iš jos, tyko kitas pavojus - gali tapti komerciniu dailininku ir nieko nepasiekti mene", - pasakojo plenero organizatorius.
Plenero metu tradiciškai vyksta dailininkų kūrybos vakarai, prisistatymai. "Tokie vakarai labai vertingi dėl kolegų reakcijos. Juk į parodas žmonės ateina, pasižiūri, reakcijos dažniausiai nesulauki arba sulauki vien pozityvios. O išgirdęs kolegų požiūrį gali pasitikrinti, kas - gerai, kas - blogai. Kolegų pagyrimas - visai kito lygmens nei publikos", - prisipažino G.Vaičys.
Miesto pėdsakai kūryboje
Ką plenero dalyviai pastebėjo Kaune? Suomė Aino Ulmanen pirmomis plenero dienomis apibėgo senamiestį, daug eskizavo, ir, kaip pati prisipažino, buvo tiesiog apžavėta miestu. Jos kraštietė Hanne Juga tapybos darbe užfiksavo Kauno kunigų seminarijos pastatų komplekso detalę. Prieš atvykdama į Lietuvą, iš kolegų suomių ji buvo girdėjusi daug komplimentų mūsų šalies žmonėms, menui. "Atvykusi į Kauną, daug vaikščiojau senamiestyje. Dažniausiai tapau peizažus su abstrakčiomis detalėmis, šiuo atveju gavosi urbanistinis peizažas", - juokėsi H.Juga.
Šiemetinis VDA KDI absolventas Lukas Kolmogorcevas tapybos darbuose pateikė savo požiūrį į Vytauto parką. G.Vaičys jau kuris laikas studijuoja sienų tekstūrą, raštus, istoriją, atsispindinčią jose. Dažus maišo su smėliu, rezultatas - tapybos darbas, sukuriantis sienos fragmento įspūdį. Plenero parodoje pristatytas vienas darbas, vėliau turėtų gimti darbų serija.
Plenero meninis rezultatas - ne vien tapybos darbai, piešiniai. Vakar, atidarant plenero darbų parodą galerijoje "Meno parkas", estė Mai Soot surengė performansą.
Projektas tęsis rudenį
Antra projekto "Kaunas - šiapus tapybos" dalis vyks lapkričio mėnesį - bus surengta Kauno regionui atstovaujančių dailininkų tapybos paroda. Pastebimos tendencijos: pastaruosius 10-15 metų klasikinė tapyba traukėsi iš parodų salių, į jas atėjo kitos meno formos.
"Pasiekėme tokį tašką, kai nebejaučiame tapybos klasikine prasme - kaip drobės, dažų ir iš jų kuriamo rezultato. O Kaunas tikrai turi ką parodyti šioje srityje. Dar nuo tarpukario Kauno meno mokyklos laikų - tradicijos gilios.
Parodoje nesieksime parodyti Kauno kaip atsvaros postmodernioms meno formoms, tačiau sieksime paviešinti iš tradicinės tapybos išaugančios ir artimai su ja susijusios tapybos tąsą. Parodai rinksime darbus, atstovaujančius daugiau tradicinei tapybos sampratai. Sieksime parodyti, kad, vykstant menų atsinaujinimui Lietuvoje, tradicinės linijos nenutrūko. Kokybiniu požiūriu jos taip pat nesumenko", - tikino parodos "Kaunas - šiapus tapybos" kuratorius Stasys Mostauskis, žadėjęs nedaryti griežtos perskyros tarp to, kas atstovauja konceptualiai ir klasikinei dailės sampratai.
Parodoje pretenduojama pateikti Kauno regiono tapytojų kūrybos apžvalgą. Norintys dalyvauti parodoje menininkai dar teikia paraiškas, kol kas neaišku ir kokiose erdvėse bus eksponuojama projekto dalyvių kūryba.
A.Samuolis: gyvenimas ir kūryba
A.Samuolis (1899-1942) į kūrybą atėjo su permainų ir novacijos siekiančia 3-4ojo dešimtmečių sandūros jaunąja dailininkų karta. Skirtingai nei daugeliui jo bendramokslių, Samuoliui dėl materialinių sunkumų neteko išvykti į užsienį tęsti tapybos studijų.
Jo tapyba atsidūrė moderniosios kūrybos priešakyje. Kartu su kitais "Ars" grupės nariais Viktoru Vizgirda, Antanu Gudaičiu tarpukariu padėjo pagrindus nacionalinei tapybos mokyklai, kurios pagrindiniai bruožai - dėmesys spalvai ir formų plastikai, emocinis ryšys su liaudies menu. Toks novatoriškumo, modernumo ir tautiškumo derinimas iki 9 dešimtmečio darė įtaką Lietuvos menui.
Dailininko gyvenimą lydėjo skurdas, nepritekliai, artimų žmonių netektys, vos pradėjusį savarankišką kūrybą, tradicinė šeimos liga - tuberkuliozė - užklupo ir jį patį.
Jo kūrybos laikas buvo labai trumpas ir darbų palikta labai mažai.
Nuo 3-iojo dešimtmečio vidurio, studijų Kauno meno mokykloje laikų, iki 1937 m. nutapyto paskutiniojo paveikslo šiandien žinoma mažiau kaip 60 dailininko kūrinių.
Žinomiausias jo kūrinys - 1932 m. tapybos darbas "Baltoji obelis". Menininko įamžinta obelis ir dabar auga viename Žaliakalnio šlaite.
A.Samuolis (1899-1942) į kūrybą atėjo su permainų ir novacijos siekiančia 3-4ojo dešimtmečių sandūros jaunąja dailininkų karta.
Skirtingai nei daugeliui jo bendramokslių, A.Samuoliui dėl materialinių sunkumų neteko išvykti į užsienį tęsti tapybos studijų.
Tai vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos ekspresionistų. Jo tapyba atsidūrė moderniosios kūrybos priešakyje.
Kartu su kitais "Ars" grupės nariais Viktoru Vizgirda, Antanu Gudaičiu tarpukariu padėjo pagrindus nacionalinei tapybos mokyklai, kurios pagrindiniai bruožai - dėmesys spalvai ir formų plastikai, emocinis ryšys su liaudies menu. Toks novatoriškumo, modernumo ir tautiškumo derinimas iki 9 dešimtmečio darė įtaką Lietuvos menui.
Dailininko gyvenimą lydėjo skurdas, nepritekliai, artimų žmonių netektys, vos pradėjusį savarankišką kūrybą, tradicinė šeimos liga - tuberkuliozė - užklupo ir jį patį.
Jo kūrybos laikas buvo labai trumpas ir darbų palikta labai mažai.
Meno kritikai teigia, kad keli A.Samuolio kūriniai atstoja tai, kas kitų tapytojų kūryboje nusitęsė per keletą metų ar dešimtmetį.
Nuo 3-ojo dešimtmečio vidurio, studijų Kauno meno mokykloje laikų, iki 1937 m. nutapyto paskutiniojo paveikslo žinoma mažiau kaip 60 dailininko kūrinių.
Taupydamas pinigus, ne vieną paveikslą nutapė ant jau naudotos drobės arba jos antrosios pusės, naudojo nekokybiškus porėmius.
Žinomiausias jo kūrinys - 1932 m. tapybos darbas „Baltoji obelis". Menininko įamžinta obelis ir dabar auga viename Žaliakalnio šlaite.
