Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Garbės kaina - du milijonai
2008-08-04
Tadas Širvinskas
Jei neatsiras pinigų S.Dariaus ir S.Girėno stadiono remontui, gali neįvykti Europos lengvosios atletikos čempionatas. Kalbama, kad pinigų neduodama dėl suplanuoto stadiono žlugdymo.
Žiūrės visa Europa
Kitų metų vasarą visų geriausių jaunųjų Europos lengvaatlečių keliai ves į Kauną. S.Dariaus ir S.Girėno stadionas taps Europos lengvosios atletikos iki 23 metų čempionato širdimi.
Į renginį turi atvykti keli tūkstančiai dalyvių ir juos lydinčių asmenų iš užsienio. Mažiausiai kelias valandas per dieną jį tiesiogiai transliuos įvairių šalių televizijos. Varžybos įtrauktos į Lietuvos tūkstantmečio minėjimo renginių programą.
Tačiau šie planai gali sprogti it muilo burbulas. Pasigirdo kalbų, kad Lietuva gali neištesėti savo pažado Europai.
"Jei nesutvarkysime dangos, čempionatas neįvyks. Manau, remontui žadėtų pinigų negauname, nes kai kas nenori, kad Kaunas turėtų sutvarkytą stadioną. Blogiausia, kad Lietuva neturi kitos vietos, kurioje galėtų surengti tokio masto varžybas", - S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktoriaus Vyto Snarskio žodžiai skamba grėsmingai.
Danga neatitinka reikalavimų
Europos čempionato organizavimas - ne tik garbė, bet ir atsakomybė. Lietuva įsipareigojo iki čempionato paruošti tarptautinius reikalavimus atitinkančią įrangą ir dangą. Pagal Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (TLAF) nuostatus ant daugiau nei 10 metų tarnavusios dangos tarptautinės varžybos negali vykti. Kauno stadione danga keista prieš 11 metų. Prieš 2005 m. vykusį Europos lengvosios atletikos jaunimo čempionatą pakeistas viršutinis dangos sluoksnis. Vizualiai jis vis dar neblogai atrodo, tačiau kai kuriose vietose jau atšokęs ir nutrintas.
Tiesiant visiškai naują dangą, reikia nulupti senąją, nuskusti šiek tiek kieto pagrindo, po to išlieti naują betono sluoksnį, ant kurio gultų naujos amortizacinė ir viršutinė dangos.
Čempionatui ketinama sutvarkyti ir reikalavimų neatitinkančias šuoliaduobes bei svarbių asmenų ložę, kurioje, lyjant lietui, ant sėdinčių žmonių galvų kapsi vanduo. Pastarieji darbai nėra labai brangūs. Svarbiausia - danga. Skaičiuojama, kad jos pakeitimas kainuotų daugiau nei du milijonus litų.
Išlaidas padengs Kaunas?
Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) skyrė vieną milijoną ir daugiau duoti nežada. Departamento atstovai pasiūlė pinigų paieškoti Kauno miesto savivaldybei ir Lengvosios atletikos federacijai. Šios prie čempionato rengimo žada prisidėti, bet ne milijonais.
"Dėl čempionato surengimo Lietuvoje kovota dokumentais, kuriuos pasirašė šalies vadovai. O kai gavome teisę organizuoti tokį svarbų renginį, mūsų didieji vyrai dėjo į krūmus",- piktinosi V.Snarskis.
KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Kačkanas gynėsi, kad departamentas niekada nežadėjo duoti daugiau nei milijoną litų.
"Kai kas negražiai elgiasi kalbėdamas, kad mes žadėjome daugiau pinigų. Valstybės investicijų programoje nėra daugiau lėšų. Jei atsiras pinigų - duosime, neatsiras - neduosime",- nukirto vienas Lietuvos sporto vadovų. V.Snarskio skaičiavimu, už vieną milijoną litų galima tik nuimti viršutinį dangos sluoksnį ir paruošti pagrindą betonavimui.
"Jeigu negausime dviejų milijonų, visas organizavimas gali gulti ant miesto pečių",- baiminosi Kauno Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas.
M.Kačkanas siūlė kauniečiams "nepūsti burbulo" ir už pažadėtą milijoną tvarkyti labiausiai susidėvėjusius dangos plotus. V.Snarskis nedvejodamas atšovė, kad sulopyta danga tikrai neįtiks tarptautinį sertifikatą išduodančiai TLAF.
Įtaria žlugdant specialiai
Kai kurie sporto ir politikos žmonės pradėjo kalbėti, kad šaliai svarbiam renginiui KKSD papildomų pinigų neskiria ne dėl nesusikalbėjimo ar lėšų stygiaus. Įtariama, kad tokiu būdu tęsiamas suplanuotas, ne pirmus metus vykdomas sporto centro žlugdymas.
"Esu pats ne kartą girdėjęs oficialius asmenis sakant: pasodinkime stadioną ant bado dietos. Tada jį bus galima atiduoti į privačias rankas",- tikino Kauno miesto mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius.
Akivaizdu, kad pats svarbiausias šalies stadionas, kuriame vyksta aukščiausio lygio varžybos, merdi. Didesnio remonto jis nematė kelis dešimtmečius.
Daugiau nei prieš metus į jį nusitaikė bankininkai - "Ūkio banko investicinė grupė", turinti tiesioginių sąsajų su futbolo-beisbolo klubu "Kaunas".
Verslininkai pateikė stadiono rekonstrukcijos projektą, kurios kaina - 77 milijonai litų. Už šią investiciją jie prašė stadioną 60 metų perleisti FBK "Kaunas" klubo žinion.
Visuomenė šį pasiūlymą sutiko priešiškai. Baimintasi, kad Ąžuolyne pridygs viešbučių, restoranų, automobilių stovėjimo aikštelių. Kad stadioną užgrobs privatus klubas, o lengvaatlečiai ir kitų sporto šakų atstovai turės ieškoti prieglobsčio kitur.
Verslininkams surišo rankas
Tokio scenarijaus pabūgę valdžios atstovai įgyvendino slaptą planą - praėjusių metų pabaigoje S.Dariaus ir S.Girėno kompleksas buvo įtrauktas į Kultūros paveldo sąrašą ir tapo valstybės saugomu objektu. Šis stadiono statusas neleidžia atlikti didelių rekonstrukcijų, numatytų verslininkų pateiktoje statinio atnaujinimo studijoje.
Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, bankininkai nenuleido rankų ir toliau mina savivaldybės slenksčius. Tačiau A.Grabnickas tai paneigė. Jokių ryžtingų veiksmų teigė nesiimantis ir FBK "Kaunas" prezidentas, "Ūkio banko" valdybos pirmininko pavaduotojas Gintaras Ugianskis.
Jis sakė tiesiog nematantis reikalo eiti pas valdininkus, kurie atmesdami naudingą pasiūlymą pasielgė neprotingai. "Mes siūlėme stadioną prikelti naujam gyvenimui. O dabar valdžia skundžiasi, kad neranda reikalingų poros milijonų",- pastebėjo G.Ugianskis.
"Nesame prieš, kad verslininkai investuotų, bet turime skaudžios patirties. Ne vienas pagal panaudos sutartį į privačias rankas perduotas sporto objektas buvo numarintas arba jį vėliau teko už daug didesnę sumą perpirkti",- savo poziciją dėstė S.Buškevičius.
Lietuva neturi pasirinkimo
Atsisakius privačių lėšų, kitų metų Kauno miesto savivaldybės biudžete viliamasi rasti pinigų stadiono atnaujinimo techniniam projektui parengti. Tiesa, jis jau yra, tačiau pasak V.Snarskio, jame numatytas tik kosmetinis remontas, kuris kainuotų 10 milijonų litų. Kapitaliniam remontui pinigų reikėtų penkis kartus daugiau.
Nežinia, iš kur tokią sumą reikės gauti. KKSD atstovai teigia, kad Kaune yra ir taip daug brangiai valstybei kainuosiančių projektų. Didžiausias - Nemuno saloje planuojama statyti arena. "Galime neskirti pinigų arenai ir už juos sutvarkyti stadioną. Nemanau, kad toks pasiūlymas būtų priimtinas",- šmaikštavo M.Kačkanas.
Jei situacija artimiausiu metu nepasikeis, Lietuva prieš užsienio sportininkus ir sporto aistruolius dėl apgailėtinos sporto bazės raus dar daug metų.
Vilniuje šiaip ne taip juda nacionalinio stadiono statybos, bet jis pirmiausia statomas dėl futbolo. Lengvaatlečiams sektoriai geriausiu atveju bus įrengti po šešerių metų.
"Nieko nei geresnio, nei didesnio už S.Dariaus ir S.Girėno stadioną Lietuva neturi ir artimiausiu metu neturės",- konstatavo V.Snarskis.
S.Dariaus ir S.Girėno stadiono statybų istorija:
1921 m. Kauno savivaldybė Lietuvos fizinio lavinimo sąjungai išnuomojo apie 3,5 ha žemės sklypą, kuriame įrengta futbolo aikštė su bėgimo takais. Pirmasis sporto bazės kūrėjas buvo Steponas Darius.
1935 m. pradėtas statyti nestandartinių išmatavimų valstybinis stadionas, kuris po metų pakvietė sportininkus išbandyti jėgas. Pirmąsias rungtynes didžiojoje aikštėje žaidė Lietuvos ir Estijos futbolo rinktinės. Lietuva laimėjo 2:0.
1969 m. prasidėjo stadiono rekonstrukcijos darbai. Po iškilusių didelių sunkumų tik 1979 m. vietoj nedidelių medinių iškilo puslankiu juosiančios žaliąją veją gelžbetoninės tribūnos, kuriose įrengta 12 tūkst. sėdimų vietų. Stadiono takai sutrumpinti iki standartinio ilgio.
1983 m. perstatytas stadionas kartu su sporto hale susijungė į vieningą ansamblį, kuris 1993 metais pavadintas S.Dariaus ir S.Girėno sporto centru.
1998 m. stadione atlikta bėgimo takų, sektorių rekonstrukcija, paklota nauja danga, įsigyta matavimo aparatūra ir prietaisai, sumontuotos ir perdažytos tribūnos. Pagal UEFA reikalavimus stadione sudėtos plastikinės kėdės.
Scenarijus kartojasi?
Gali atsitikti, kad didžiąją dalį finansinės Europos lengvosios atletikos čempionato organizavimo naštos teks prisiimti miestui. Tai būtų ne pirmas atvejis, kai savivaldybė moka už visai šaliai reikšmingą renginį. Šių metų birželį Kaune surengta pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados 70 metų paminėjimo šventė.
Joje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas, Vyriausybės atstovai, Seimo nariai, visų Lietuvos apskričių, savivaldybių, sporto organizacijų, švietimo ir kultūros įstaigų delegacijos. Paaiškėjo, kad jei ne Kauno iniciatyva, renginys galėjo žlugti. Nuo jo organizavimo KKSD ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas nusišalino. Kaunui ši šventė kainavo 17 tūkst. litų.
