Į olimpiadą – be kamuolio
Tiesiai iš Laisvės alėjos - strimgalviais į olimpines žaidynes. Taip 1924-aisiais į Paryžiaus olimpiadą vyko Lietuvos futbolininkai, dabartinių šalies sporto profesionalų pirmtakai.
Rytoj - įspūdingos išleistuvės
Kruopščiai parengtos treniruočių stovyklos, efektingi atsisveikinimai ir tokios pat sutiktuvės, solidžios premijos už medalius. Galiausiai - beprecedentis „Coca-Cola Hellenic Lietuva" mostas: žiūrovams, rytoj ateisiantiems į Vilniaus „Siemens" areną palydėti mūsiškių į Pekino olimpiadą, bus išdalyti penki tūkstančiai litro talpos „Cappy" apelsinų sulčių pakelių.
Prieš daugiau nei 80 metų olimpinėse žaidynėse debiutavę Lietuvos sportininkai tokių gėrybių nė sapnuose neregėjo. Bet tuometinius ir šiandieninius mūsų olimpiečius vienija toks pat pasididžiavimas savo valstybe ir siekis ją garsinti pasaulyje.
Pralaimėjo triuškinamai
1924-aisiais Lietuvos atletai pirmą kartą startavo vasaros olimpinėse žaidynėse.
Paryžiuje jėgas išmėgino nacionalinė futbolo rinktinė bei du dviratininkai - Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas. Futbolininkai pasirodymą baigė po pirmųjų rungtynių, kurias 0:9 pralaimėjo būsimiesiems vicečempionams šveicarams, o J.Vilpišauskas ir I.Anolikas dėl sužeidimų bei dviračių gedimų lenktynių nebaigė.
Nesėkmingą istorinį debiutą atperka vis rečiau šių laikų sporte sutinkamas entuziazmas, anuomet tapęs nesutramdoma varomąja jėga rengiantis išvykai į Prancūzijos sostinę.
Lietuvai nusprendus dalyvauti olimpiadoje, futbolo komanda buvo surinkta per kelias dienas, o visa delegacija Paryžių pasiekė traukiniu po 40 valandų trukusios kelionės trečiosios klasės vagone.
Gaudė tiesiog gatvėje
Mūsų pirmųjų olimpiečių žygis tikriausiai būtų buvęs sėkmingesnis, jei ne organizaciniai nesklandumai namuose.
Prieš pustrečio mėnesio iki Paryžiaus žaidynių Lietuvos sporto lygos (LSL) susirinkime kalbėta apie artėjančią olimpiadą, tačiau tik likus vienai dienai iki išvykimo į skubų posėdį sušaukta vyriausybė skyrė futbolo rinktinei 12 tūkstančių litų.
Be to, staiga pasikeitus kelionės datai, paaiškėjo, kad komandai negalės padėti geriausi Klaipėdos žaidėjai - jie būtų paprasčiausiai nespėję laiku iš uostamiesčio atvažiuoti Kauną ir gegužės 22-ąją išvykti į Prancūziją kartu su visa delegacija.
„Galvotrūkčiais buvo ieškomi, net gatvėje gaudomi Kauno futbolininkai, gaminamos fotografijos, išrašomi užsienio pasai, rūpinamasi vizomis", - apie kelionės išvakares savo prisiminimuose rašė Lietuvos delegacijos vadovas bei žaidynių dalyvis Steponas Garbačiauskas.
Stasys Razma, 1924-ųjų Lietuvos olimpinės futbolo rinktinės žaidėjas, yra papasakojęs, kad paskutinė para prieš išvyką į Paryžių buvo ypač karšta: „Be dokumentų tvarkymo, liko daug kitų darbų - parūpinti vėliavas, megztines, kelnaites, kojines, batus. Visa tai turėjo atlikti patys sportininkai. O juk dar ir pačiam reikia pasirengti kelionei. Kai kuriems teko bėgioti 100 m varžybų tempu ir tik traukinyje laisviau atsikvėpti."
Nespėjo pasiimti nė maisto
Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) klubui atstovavęs S.Razma krimtosi, kad olimpiadai rengtasi paskubomis.
„Tuo pačiu traukiniu važiavo ir Latvijos futbolo ekipa. Kiekvienas sportininkas pasipuošęs tai progai padaryta gražaus metalo tautine vėliavėle, su savimi visai kelionei pasiėmę daug maisto. Jau nuo pat ankstyvo pavasario jie surengę daug rungtynių, susižaidę. Drauge važiuoja treneriai, masažuotojai.
O mūsiškiai... Ta mūsų komanda nė karto nėra žaidusi, atskiri asmenys dėl aikščių stokos mažai treniravęsi, retas kas spėjęs duonos kąsnį įsidėti. Jokios vilties laimėti, jokio trenerio, masažuotojo, net ir kamuolį pamiršta paimti. Jokio tautinio ženklo.
Gerai, kad netyčia atsirado tautinio kaspino, kurį Eitkūnų stoty, pasiskolinę iš bufeto tarnautojos adatą, vienas kitam prisiuvome.
Nors šiuo paprastu, bet gražiu ženkleliu pasipuošę, sudarėm išvaizdą kolektyvo, turinčio bendrą tikslą", - šiuos S.Razmos įspūdžius 1924-aisiais išspausdino „Sportas".
Aprangą lygino kūnu
Dėl pasienio formalumų įstrigę Belgijoje ir daugiau nei 12 valandų vėluodami, „tris naktis be miego, sustingusiais sąnariais ir ištinusiomis kojomis" (pasak S.Garbačiausko) Lietuvos olimpiečiai atvyko į Paryžių. Šiek tiek atsigavę po kelionės, pasirengti dvikovai su šveicarais Lietuvos futbolininkai turėjo maždaug šešias valandas. „Apranga buvo suglamžyta, tad naktį žmona sudrėkinusi po čiužiniu padėjusi lygino", - rašė S.Garbačiauskas.
Valerijonui Balčiūnui, Stasiui Janušauskui, Jurgiui Hardingsonui, S.Razmai, Vincui Bartuškai, Leonui Juozapaičiui, Edvardui Mikučiauskui, Stasiui Sabaliauskui, S.Garbačiauskui, Hansui Gecui ir Juozui Žebrauskui nepavyko rimčiau pasipriešinti labiau patyrusiems ir susižaidusiems varžovams, bet Lietuva jau buvo tapusi olimpine šalimi.
Iki šiol Lietuvos sportininkai olimpinių žaidynių individualiose ir komandų rungtyse yra iškovoję 29 aukso medalius.