Kovoje su tarakonais svarbi kaimynų vienybė


2008-08-18
Lina Bieliauskaitė
Kovoje su tarakonais svarbi kaimynų vienybė

Jie mėgsta šilumą ir slepiasi nuo šviesos. Be vargo gali prisitaikyti prie neįprastų sau gyvenimo sąlygų, o nesimaitinę ir be vandens išbūti iki 70 dienų. Šie žvitrūs ir gajūs vabzdžiai kamuoja ne vieną didmiesčio gyventoją. Tačiau daugiabučius okupavusius tarakonus iš būstų išprašyti nelengva.

Gali sutaupyti

Kenkėjų kontrole užsiimančios bendrovės "Dezinfa" Klaipėdos padalinio vadovas Darius Česnavičius pripažino, kad užsakymų išnaikinti šiuos parazitus niekada nestinga.

Pašnekovas patikino, jog nepageidaujamų įnamių visiškai ar bent jau ilgam laikui galima atsikratyti ir atlikus vienkartinę dezinfekciją.

Tačiau neretai nauja parazitų partija atkeliauja su naudotais buities daiktais, kelioniniu bagažu ar jie atropoja iš nevalyvų kaimynų. Todėl, pasak D.Česnavičiaus, dezinfekcijos procedūra bus gerokai veiksmingesnė, jei jos imsis visi ar bent jau didžioji dalis namo gyventojų.

"Tačiau kitąkart, išpurškus vieno gyventojo namus, tarakonai išnyksta ir pas kaimyną. Taigi galima sakyti, kad šis sutaupo", - juokavo "Dezinfos" atstovas. Uostamiesčio daugiabučius administruojančios bendrovės "Pempininkų valdos" direktorius Eugenijus Vanagas tikino, jog prašymų padėti atsikratyti šių parazitų iš gyventojų nesulaukia.

Įmonė rūpinasi bendrojo naudojimo patalpomis, tad pašnekovas spėjo, kad šią bėdą žmonės linkę spręsti savarankiškai.

"Esame sudarę sutartį su viena dezinfekcijos įmone, kuri kas mėnesį profilaktiškai atlieka tam tikrus darbus gyvenamųjų namų rūsiuose. Tačiau tenka ir papildomai kviestis tarnybos darbuotojus, mat sulaukiame gyventojų skundų ne dėl tarakonų, bet dėl momentinio blusų padaugėjimo bendrosiose patalpose. Ne paslaptis, kad kai kurios močiutės labai myli katinus, juos prižiūri, o mums dėl to kyla rūpesčių", - aiškino E.Vanagas.

Uolieji gali apsigauti

Bendrovės "Dezinfa" atstovas D.Česnavičius pasakojo, jog kenkėjams naikinti įmonė naudoja profesionalias priemones. Būstai paprastai išpurškiami insekticidais, kurie veiksmingi apie 3 mėnesius. Dezinfekcijai naudojama medžiaga yra bekvapė, ji dažniausiai purškiama už praustuvių, šaldytuvų, ties grindjuostėmis, voniose ir tualetuose.

"Svarbu, kad medžiaga veiktų, kol tarakonai pereina visą ciklą - nuo kiaušinėlių iki išsirita, mat turi išsinuodyti ir naujai atsiradę vabzdžiai. Šis ciklas trunka maždaug nuo trijų savaičių iki mėnesio. Tai priklauso nuo aplinkos sąlygų: šilumos, drėgmės", - aiškino specialistas.

D.Česnavičius patikino, kad mokesčio už kvadratinius metrus atlikę dezinfekciją neskaičiuoja. Kaina esą priklauso nuo to, kelių kambarių butas. Jį dezinfekuoti vidutiniškai kainuoja 120-150 litų. Jei būste ne tik daug kambarių, bet ir keli sanitariniai mazgai, procedūra kainuos kiek brangiau, tačiau, pasak "Dezinfos" atstovo, daugiau nei 200 litų nesieks.

Šiai paslaugai suteikiama dviejų mėnesių garantija, tad jei iki to laiko tarakonai neišnyksta, patalpos nemokamai dezinfekuojamos pakartotinai. Pasak D.Česnavičius, tokie atvejai reti.

"Būna, kad koks labai švarintis linkęs žmogus tiesiog paskuba išsivalyti patalpas, nes pamato, jog tarakonai apnyko. Taip išvalomi ir chemikalai, tad po kurio laiko išsirita nauja keliauninkų partija", - aiškino D.Česnavičius.

Boras - pasenusi priemonė

Kaip kompleksinė priemonė tarakonams naikinti naudojamas ir želės konsistencijos maistelis - tokia mase patepami parazitų mėgstami užkaboriai.

Šios medžiagos "Dezinfa" neparduoda - dažniausiai naudoja kaip papildomą priemonę įmonėse, kurias aptarnauja. D.Česnavičius negalėjo įvertinti, ar parazitų namie pavyktų atsikratyti vien buityje naudoti skirtomis priemonėmis, tačiau nelinkęs jų nuvertinti. "Nemanau, kad jos visiškai neveiksmingos", - sakė pašnekovas.

Daugelyje prekybos centrų, specializuotose ūkinių prekių parduotuvėse siūloma gausybė priemonių parazitams naikinti. Klijų lentelės, specialios kreidelės, purškikliai, įvairūs vyliai, gaudyklės ar milteliai kainuoja nuo kelių iki keliolikos litų. Vienos populiariausių priemonių - insekticidiniai aerozoliai ir švirkšto formos geliai.

Pasinaudoti kadaise populiariu liaudišku receptu, kai iš tam tikrų produktų ir boro rūgšties šeimininkės tarakonams gamindavo vylius, šiandien būtų sunku. "Eurovaistinės" komunikacijos vadybininkė Lina Liepytė patvirtino, kad boro rūgštis neregistruota ir šalies vaistinėse nebeparduodama.
"Šiandien ši priemonė jau pasenusi", - mano L.Liepytė.


Kuo ypatingi tarakonai

Lietuvoje dažniausiai sutinkamos dvi tarakonų rūšys: juodieji ir rudieji. Pastarieji dar vadinami prūsokais, nes manoma, kad šie kenkėjai į Lietuvą atkeliavo iš Prūsijos.
Tarakonai dažniausiai veisiasi maisto prekybos, perdirbimo įmonėse, pramoniniuose objektuose, gyvenamuosiuose būstuose. Juodųjų tarakonų kartais galima aptikti šildomuose rūsiuose.

Tarakonai slepiasi sienų plyšiuose, po apdailos plytelėmis, pertvarose prie šildymo įrenginių, grindyse po atšokusia danga, vėdinimo angose ir kituose plyšiuose. Šie parazitai mėgsta šiltas, drėgnas patalpas, kur gali rasti maisto ir vandens.

Jie labai prisitaikę prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, todėl gali ėsti įvairų maistą: duoną, vaisius, daržoves, pelėsius, išmatas. Tarakonai pavojingi ir kaip įvairių užkrečiamųjų ligų platintojai.

Šiuos gyvius nepaprastai sunku išnaikinti, daug lengviau sutrukdyti jiems patekti į patalpas. Labai svarbu laikytis tinkamų higienos reikalavimų.

Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro inf.