Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Diskusija prisimenant auką
2008-05-15
Dainoras LUKAS
Vakar Kauno muzikinio teatro sodelyje paminėtos Romo Kalantos aukos 36-osios metinės. Ir vėl valdžios vyrai sakė kalbas, koncertavo keli savivaldybės pakviesti bardai, padėta gėlių ant R.Kalantos kapo. Ar laisvės šauklys, dėl idėjų paaukojęs savo gyvybę, nusipelnęs tik tokios pagarbos: kasmet pasikartojančios oficialios šventės, kurios scenarijus nugludintas iki banalumo?
R.Kalanta, protestuodamas prieš sovietinę okupaciją, Kauno muzikinio teatro sodelyje susidegino 1972 metų gegužės 14 dieną.
Nepriklausomos Lietuvos priešaušriu šio įvykio minėjimą ėmėsi rengti vėliau susikompromitavusi organizacija. Dabar renginio organizavimą uzurpavo miesto savivaldybė. Kasmet pagrindinis dėmesys skiriamas oficialių asmenų kalboms, o laisvą dvasią propaguojantys atlikėjai nustumiami į antrą planą. Prieinama iki tokių kuriozų, kad į renginio planą neįtrauktiems muzikantams apskritai neleidžiama prabilti.
Gal verta šį minėjimą organizuoti aukštesniu lygiu ir paversti visos Lietuvos renginiu?
Tapo prekiniu ženklu
Bardų klubo prezidentas Kastytis Petryla teigė pastebėjęs, kad R.Kalantos vardas tapo prekiniu ženklu, kuris naudojamas įvairiomis progomis.
„Nenorėčiau, kad šios metinės būtų nuvertintos. Mums, bardams, suteikiamos galimybės pasirodyti R.Kalantos minėjime. Galbūt negalima sakyti, kad šiuose renginiuose kalba tik valdžios atstovai. Nenorėčiau teigti, kad valdžia visiškai neskiria tam dėmesio. Šiemet Kauno miesto savivaldybė taip pat rado lėšų sumokėti muzikantams. Žinoma, tai nėra tai, ko norėtume. Visų pirma kalbu apie sceną, įgarsinimą“, – dėstė K.Petryla.
Tiesa, Bardų klubas yra subrandinęs idėją, kaip originaliau pagerbti R.Kalantos atminimą.
„Minint R.Kalantos metines norėtume Muzikinio teatro sodelyje rengti bardų ir galbūt hipių laikų muzikos festivalį. Kol kas šią idėją valdžia nelabai palaiko. Manau, kad reikės ieškoti kontaktų su privačiais asmenimis, galbūt juos labiau sudomins šis sumanymas. Kasmet į metines susirenka nemažai bardų, tarp kurių yra ir asmeniškai pažinojusiųjų R.Kalantą. Labai svarbu, kad žmonės kuo daugiau žinotų apie tą žmogų, apie jo poelgio įtaką tų laikų įvykiams“, – svarstė K.Petryla.
Erdvė laisviems žmonėms
Skulptorius Robertas Antinis, sukūręs paminklą „Aukos laukas“, mano, kad Muzikinio teatro sodelyje R.Kalantos žūties minėjimo metu turėtų būti daugiau erdvės laisviems žmonėms.
„To dar trūksta. Tačiau nereikėtų sakyti, kad valdžia per daug diriguoja šiems renginiams. Iš tiesų ne kartą esu matęs Muzikinio teatro sodelyje gegužės 14 dieną grojančius bardus, ten susirenka anų laikų hipiai“, – prisiminė R.Antinis.
Skulptorius pastebi, kad jaunimas neturi pakankamai informacijos apie R.Kalantą.
„Reikėtų kalbėti ne apie jį, paprastą vaikinuką, kuris buvo tik žiežirba, pakėlęs visus. Sprogęs pūlinys parodė, kas yra žmonių širdyse“, – kalbėjo R.Antinis.
Skulptorius teigė ir savo kompoziciją kūręs, turėdamas galvoje tai, kad šiuolaikinis menas yra reikalingas tik tuomet, jei jis yra interaktyvus, gali pritraukti žiūrovų, praeivių ir priversti juos susimąstyti.
Savižudybę garbinti pavojinga
Šiandien apie R.Kalantą nekalbėtume, jei jis gyvenimo nebūtų baigęs savižudybe. Kauno miesto mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius yra viešai nuogąstavęs, kad šios dienos minėjimas gali paskatinti nestabilios psichikos asmenis elgtis panašiai. Vakar S.Buškevičius dalyvavo R.Kalantos atminimui skirtame minėjime.
„Man nesunku rasti, ką pasakyti tokia proga. Man buvo 13,5 metų, kai tai įvyko. Puikiai pamenu tą dieną, kai pašte dirbusi mama papasakojo apie tai, kad kažkas susidegino. Nubėgau, radau žmonių minią, milicininkus“, – prisimena S.Buškevičius.
Vicemero manymu, minint R.Kalantos žūtį reikia ieškoti aukso vidurio. „Būtina šią dieną pažymėti, tačiau negalima perlenkti lazdos ir per daug romantizuoti šiuos įvykius. Po R.Kalantos poelgio pasaulis sužinojo apie mūsų nepriklausomybės siekį, tačiau tai pasiekta nusižudant. Negalima užmiršti, kad katalikai neigiamai vertina savižudybes. Taip pat reikėtų prisiminti, kuo savižudybių romantizavimas baigėsi vengrams. Praėjusio šimtmečio XIX amžiuje vengrai, pralaimėję mūšius austrams, masiškai nusižudydavo. Vėliau daug metų vengrai pirmavo pasaulyje pagal savižudybių skaičių, tik vėliau juos aplenkė lietuviai“, – priminė S.Buškevičius.
Vicemeras nelinkęs lyginti R.Kalantos auką su partizanų savižudybėmis po Antrojo pasaulinio karo.
„Partizanai prisirišdavo granatas prie galvos ir nusižudydavo, nusinešdami ir priešų gyvybę. Jie taip darė nenorėdami, kad rusai atpažintų veidus ir ištremtų gimines. Tokias aukas tuomet net kunigai palaimindavo“, – pažymėjo S.Buškevičius.
