Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Klausimas specialistui
2008-08-22
Skaitytojas Paulius G.
Esu ketvirto kurso studentas. Studijuoju dieniniame skyriuje inžinerinį mokslą. Manau, nėra normalu, jog jau daugiau nei metus ieškau ir nerandu darbo pagal specialybę. Esu užsiregistravęs visuose pagrindiniuose CV puslapiuose ir Lietuvos darbo biržoje (per metus ir 2 mėn. negavau nė vieno pasiūlymo).
Teko pasikalbėti su nemažai darbdavių. Kai kurie paliko gerą įspūdį ir apie įmonę, ir apie ten dirbančius žmones, bet dauguma dirba principu "gauk kuo daugiau, duok kuo mažiau". Dauguma darbdavių darbo pasiūlyme prašo atsiųsti CV, tačiau retas perskaito jį atidžiau. Daugelis pokalbių baigdavosi pirmąją minutę, maždaug taip: "Labai atsiprašau, tik dabar pamačiau, kad Jūs studijuojate, šiuo metu neturime ką pasiūlyti." O mano motyvacija, noras dirbti neturėtų kelti klausimų, nes, be pasiekimų, turiu ir darbo patirties bei rekomendacijų. Taigi kyla daug klausimų apie bandymus išlaikyti jaunus žmones Lietuvoje. Aš jau nebeturiu noro ieškoti darbo Lietuvoje, ir kitą pavasarį baigęs mokslus to neplanuoju daryti.
Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų departamento direktorius.
- Lietuvoje mokslo įstaigos rengia studentus, visiškai nereikalingus verslui. Atlikome tyrimą, kuris patvirtino, kad apie 40 procentų aukštąsias mokyklas baigusių studentų darbo rinkai nereikalingi. Aukštosios mokyklos rengia emigrantus. Kita problema - žema studijų kokybė. Šią situacija geriausiai iliustruoja Pedagoginiame universitete atlikta apklausa - tik 6 proc. apklaustųjų sakė norintys dirbti mokytojais. Tai reiškia, kad aukštoji mokykla neatlieka savo funkcijų.
Trūksta profesines mokyklas baigusių specialistų. Įmonės laukia tokių žmonių, tačiau profesinės mokyklos neparengia pakankamai specialistų. Statybų bendrovės priverstos pačios apmokyti statybininkus. Neminėsiu kai kurių aukštųjų mokyklų, kurias visi studentai baigia gerais pažymiais. Tai jau panašu į diplomų pardavinėjimą. Jei žmogus baigė studijas labai gerai, o jo žinių lygis prilygsta abituriento, tai netenkina darbdavio.
Kai kurie studentai net gėdijasi baigę aukštąsias mokyklas ir šio fakto neįrašo į savo gyvenimo aprašymą. Dideliso noro dirbti nepakanka. Darbdaviui reikia, kad darbuotojas turėtų bent minimalių žinių. Studijuojantieji matematiką ar informacinių technologijų mokslus, dažniausiai dirba nuo antro kurso. Jiems nekyla problemų susirasti darbą.
Tačiau yra daugybė vadybininkų, kurie ir baigę mokslus neturi darbo. Inžineriniai mokslai yra šiais laikais paklausūs, bet viskas priklauso nuo aukštosios mokyklos. Gali būti, kad žmogus gauna aukštus pažymius, tačiau realiai nieko nemoka. Darbdaviai į diplomus nebežiūri, nes jie Lietuvoje tapo nebevertingi.
