Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
R.Garbaravičius: "Gazpromas" sutarties sąlygų nevykdė
2008-07-31
Kalbėjosi Arūnas Andriuškevičius
Kauniečiai nežino, kiek rudenį reikės mokėti už šilumą. Rusijos kompanijos "Gazprom" atstovai diktuoja savas sąlygas miesto vadovams. Pastarieji tikina, ieškantys kompromisų. Kaip buvo parduota Kauno termofikacinė elektrinė, kas numatyta pardavimo sutartyje, ar Kauno valdžia nenuolaidžiauja rusams?
Apie tai - pokalbis su Seimo nariu, buvusiu "Kauno energijos" valdybos pirmininku, dalyvavusiu derybose su "Gazpromu", Ramūnu Garbaravičiumi:
- Mieste netyla aistros dėl naujųjų šilumos kainų. Kodėl "Kauno energija" Rusijos kompanijai pardavė elektrinę?
- Kai 1997 metais buvo suskaidyta "Lietuvos energija", "Kauno energija" gavo 100 mln. litų skolų. Po trejų metų skola jau siekė 270 mln. litų. Įmonė būtų bankrutavusi, nes skola buvo dvigubai didesnė nei "Kauno energijos" įstatinis kapitalas. Visa laimė, kad tuo metu vyko "Lietuvos dujų" privatizavimo procesas ir dujininkai nedrįso imtis drastiškų priemonių.
Mums pavyko suderinti su Vyriausybe ir, paskelbus konkursus, parduoti dalį "Kauno energijos" turto, kad bendrovę būtų galima ištraukti iš duobės. Reikia nepamiršti ir dar vieno dalyko. Kai Švedijos kompanija "Vatenfall" norėjo ateiti į Kauną, jų studijoje buvo apskaičiuota, kad šilumos kaina bus 15 centų už kilovatvalandę. Mums pavyko po to dar šešerius metus išlaikyti 11,97 ct kainą. Miestiečiai sutaupė 60-80 mln. litų per metus.
- Kalbėdami su Kauno vadovais, "Gazpromo" atstovai nuolat primena prieš penkerius metus pasirašytą sutartį. Galbūt ji nenaudinga miestui?
- Su "Gazpromu" pasirašyta sutartis, jiems iškėlė nemažus reikalavimus. Rusijos kompanija tų reikalavimų neįvykdė. Iš esmės investuotojai sulaužė sutartį. Pardavimo sutartyje buvo aiškiai įrašyta, kad "Gazpromas" turi pastatyti modernią, 60 megavatų galingumo turbiną, kuri būtų žymiai ekonomiškesnė.
Ši turbina turėjo veikti jau kelerius metus. Investicijos dydis - ne mažiau nei 130 mln. litų. Jeigu šis sutarties punktas būtų įgyvendintas, šilumos savikaina būtų visai kitokia. Sulaužę sutartį "Gazpromo" atstovai šiandien iš jos nori ištraukti vien tik kainų formulę ir ja naudotis. Tai neteisinga. Reikėtų turėti stiprius nervus ir valią. Tuomet galima net bylinėtis, kad sutartis būtų nutraukta. Realiai "Gazpromas" į elektrinę neinvestavo, sutarties sąlygų neįvykdė.
- Kodėl Kauno termofikacinė elektrinė buvo parduota Rusijos kompanijai?
- Konkurse realiai dalyvavo du dalyviai: "Gazpromas" ir suomių "Fortum". Trečios kompanijos pasiūlyme buvo sąlyga, kad jis galios tik tuomet, jeigu jį patvirtins kompanijos valdyba. Tai reiškia, kad jie gali pasiūlyti gerą kainą, kurios vėliau nesumokės. To negalima vadinti konkursiniu pasiūlymu. Galime tik padėkoti suomiams, kad kol vyko derybos, jie iš konkurso nepasitraukė.
Suomiai alsavo Rusijos kompanijai į nugarą. Tai mums leido pasiekti pakankamai geras sutarties sąlygas. Tuometinę derybų įtampą patvirtina ir liūdnas faktas. Joms pasibaigus, netrukus tuometinis "Kauno energijos" vadovas patyrė infarktą ir mirė. Palyginti su suomių kompanijos pasiūlymu, "Gazpromo" siūloma kaina ir investicijos buvo geresnės. Dar nepamirškime, kad pagal sutartį su Rusijos kompanija kauniečiams penkerius metus nesikeitė šilumos kaina. Sunku ir apskaičiuoti, kiek miestiečiai sutaupė.
- Kauno termofikacinės elektrinės savininkas "Gazpromas" reikalauja, kad kainos būtų skaičiuojamos ne pagal naująjį šilumos įstatymą, o pagal 2003 metais pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį.
- "Gazpromas" vertina, kaip jiems patogu. Kas jiems nenaudinga, jie nutyli. Analogiškai turėtų elgtis ir miesto pusė, pasinaudodama tuo, kad Rusijos kompanija neįvykdė sutarties sąlygų. Viena pusė derasi dėl šimtų milijonų litų pelno, o kita, kad tokią sumą galėtų sutaupyti miestiečiai.
Žinoma, tai gana sudėtingas procesas. Nenorėčiau vertinti miesto atstovų veiksmų, apie juos žinau tik iš laikraščių. Galbūt vyksta, ko aš ir nežinau. Jeigu nepavyks susiderėti su Rusijos kompanija ir įrodyti, kad Lietuvoje galioja įstatymai, tuomet sunku būtų ką nors ir pasakyti.
- Sakote, kad "Gazpromas" sulaužė sutartį, tačiau dabar Rusijos kompanijos atstovai žada Kaune pastatyti naują elektrinę ir investuoti apie milijardą litų. Kaip vertinate šį pažadą?
- Tikiu tuo, ką galima pamatyti, pačiupinėti, o ne tuo, ką žada. Jeigu prisiminsime konkurso sąlygas, "Gazpromas" žadėjo 400 mln. litų investicijas. Miesto derybininkai šį pažadą, tik šiek tiek mažesnei sumai, pavertė įsipareigojimu ir įtraukė į sutartį. Beje, už įsipareigojimų nevykdymą buvo numatytos ir nemažos baudos.
Dabar reikėtų gerai paanalizuoti sutartį, ir pasižiūrėti, ką galima pasiekti. Kodėl to nepadaryta? Nėra paprasta kovoti su dideliu priešininku. Jeigu kariauji su tokio dydžio kompanija, visada gauni per galvą. Ne taip lengva pasiryžti.
- Miesto vadovai su "Gazpromo" atstovais žada ieškoti kompromisų, kad būtų išvengta teismų. Kokia galėtų būti naujoji šilumos kaina?
- Seime yra priimtas įstatymas, kuriame sakoma, kad šilumos kainas nustato Valstybinė energetikos ir kainų komisija. Kaip ir elektros, taip ir šilumos kainas kompanijos turi pagrįsti. Kokia yra savikaina, tokios yra ir kainos, su ne per daug dideliais pelnais. Kadangi yra monopolininkas, jo kaina turi būti reguliuojama. Miestas negali pasirinkti kitos alternatyvos.
Juolab kad yra įsipareigojimas iš Kauno termofikacinės elektrinės pirkti ne mažiau kaip 80 proc. miesto poreikiams reikalingos šilumos. Negali būti, kad įsipareigojame pirkti šilumos energiją, o jie gali prašyti kokios tik panorės kainos. Nenoriu burti iš kavos tirščių sakydamas, kokia turėtų būti šilumos kaina. Reiktų atlikti rimtą analizę. Žinau tik viena: jeigu Rusijos kompanija būtų investavusi į elektrinę, kainos būtų žymiai mažesnės. Nuostolį, kurį patirs kauniečiai, kažkas, tie, kurie įsipareigojo investuoti, turi kompensuoti.
