Pasiklydusi tarp vizijų ir realybės


2007-09-29
Pasiklydusi tarp vizijų ir realybės

Ukrainos viltis po parlamento rinkimų išbristi iš gilios politinės krizės atrodo miglotai.

Rytoj prie balsadėžių eisiantys Ukrainos gyventojai galėjo stebėti kaip niekad linksmą pirmalaikių parlamento rinkimų kampaniją. Politikai skundė vieni kitus užsienio šalių diplomatams, grasino trauktis iš rinkimų kovos, o kitą dieną persigalvodavo ir vėl skanduodavo populistinius šūkius.

Trys svarbiausi veikėjai

Rinkėjų apklausos šiųmečiuose rinkimuose daugiausia vietų parlamente prognozuoja trims politinėms partijoms – ministro pirmininko Viktoro Janukovyčiaus Regionų partijai, buvusios premjerės, Oranžinės revoliucijos damos Julijos Tymošenkos blokui ir proprezidentinei partijai „Mūsų Ukraina“.

Remiantis apklausomis, 3 proc. rinkimų slenkstį turėtų peržengti Komunistų partija, Vladimiro Litvino blokas ir socialistai.

Dėl NATO ir ES – tyla

Politologas Vladas Sirutavičius „Kauno dienai“ teigė, kad visų pagrindinių partijų programos iš esmės nesiskiria.

„Visos partijos pabrėžia socialinių klausimų svarbą, visos žada ukrainiečiams greitai pagerinti gyvenimą. Tačiau kalbėti apie užsienio politiką vengia“, – ukrainietiškų pažadų specifiką aptarė politologas.

V.Sirutavičiaus tvirtinimu, užsienio politika visų trijų pagrindinių politinių partijų suprantama kaip balansavimas tarp Rytų ir Vakarų.

Analitiko vertinimu, apie šalies narystę Europos Sąjungoje (ES) visos partijos kalba atsargiai, o narystės NATO klausimas Ukrainos politikams yra kone tabu. V.Sirutavičiaus tvirtinimu, tai suprantama, nes šalies dalyvavimui kariniuose aljansuose ukrainiečiai nepritaria. Rugsėjo viduryje atlikus šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad du trečdaliai ukrainiečių pasisakė už tai, kad jų šalis neprisijungtų prie jokio karinio aljanso.

Skirtingos ateities vizijos

Didžiausi ginčai tarp Regionų partijos, J.Tymošenkos bloko ir „Mūsų Ukrainos“ kyla dėl šalies valdymo formos, energetikos ir net būsimo kariuomenės modelio.

Analitikų vertinimu, proprezidentinė „Mūsų Ukraina“ pasisako už didesnį prezidento vaidmenį šalies politikoje. Prezidentas Viktoras Juščenka jau yra sudaręs darbo grupę, kuri rengia tokiems pokyčiams reikalingą įstatymo projektą.

Tuo metu V.Janukovyčių remianti Regionų partija mano priešingai – partijos ideologai norėtų, kad šalies politikoje pirmu smuiku griežtų parlamentas, o ne prezidentas.

J.Timošenkos blokas bendros nuomonės šiuo klausimu neturi, tačiau, pasak įvykius Ukrainoje stebinčio politologo V.Sirutavičiaus, „pastaruoju metu linksta į prezidentinį valdymą“.

Partijų nuomonės išsiskiria ir dėl kai kurių energetikos klausimų. „Mūsų Ukraina“ norėtų peržiūrėti esamus susitarimus su Rusija dėl dujų kainų ir atsisakyti dujų transportavimo tarpininko paslaugų. Panašios pozicijos laikosi ir J.Timošenko blokas. O Regionų partija teigia, kad Ukrainai reikia laikytis prisiimtų įsipareigojimų su Rusija ir rinkėjams žada, kad dujų kainos artimiausiu metu nekils.

Skundė, grasino ir šmeižė

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža „Kauno dienai“ teigė, kad visos pagrindinės partijos šiemet vykdė aktyvią rinkimų kampaniją spaudoje, televizijoje, kabino reklaminius plakatus gatvėse. Diplomato tvirtinimu, politinei reklamai išleista dešimtys milijonų dolerių.

Pasak ambasadoriaus, premjero V.Janukovyčiaus partijos rinkimų štabas iš kitų išsiskyrė siunčiamų pranešimų užsienio šalių ambasadoms, spaudai, televizijai ir radijui gausa.

A.Kumžos teigimu, politikų debatai televizijos ir radijo laidose vyko itin emocingai, tačiau korektiškai, be atvirų įžeidinėjimų. Tiesa, jau būta atvejų, kai politikų viešai išsakytus teiginius teismas pripažino šmeižtu.

„Būna, kad televizijos laidoje politikas parodo pluoštą dokumentų, neva įrodančių nusikalstamą kokio nors oponentų partijos lyderio veiklą. Pavyzdžiui, esą jis nemokėjo mokesčių arba jėga užgrobė svetimą verslą. Paprastiems žiūrovams tokie dokumentai daro didžiulį poveikį. Tiesa, jau buvo vienas atvejis, kai teismas tokius dokumentus pripažino šmeižtu“, – pastebėjimais dalijosi „Kauno dienos“ pašnekovas.

Anot analitikų, šioje rinkimų kampanijoje kaip niekad anksčiau gausiai buvo naudojami įvairūs rinkimų triukai. Kiek daugiau nei prieš savaitę Regionų partija išplatino pareiškimą, kuriame pagrasino nedalyvauti rinkimuose.

Aiškinant tokio sprendimo motyvus, partijos pareiškime teigta, kad politiniai oponentai po rinkimų gali surengti sabotažą, siekdami anuliuoti rinkimų rezultatus. Partijos oponentai jau iš anksto buvo apkaltinti – esą jie bandys klastoti rinkimų rezultatus, pasinaudodami klaidomis rinkėjų sąraše.

Tiesa, jau po dviejų dienų Regionų partijos lyderis V.Janukovyčius pranešė, kad jo partija dalyvaus rinkimuose ir sugebės laimėti daugumą parlamente.

Po rinkimų laukia nežinia

Šiomis dienomis centrinėse Kijevo gatvėse vėl iškilo palapinių miesteliai. Pasak apžvalgininkų, taip vėl atgimsta per Oranžinę revoliuciją atsiradusi tradicija. Palapinių statytojai teigia, kad po rinkimų jie iš aikščių pasitrauks, tačiau Lietuvos ambasadorius Ukrainoje tuo abejoja.

„Ukrainoje kiekvieną politinę krizę lydi palapinių miesteliai. Palapinių nupirkta daug ir jos laukia savo laiko. Gali būti, kad po rinkimų palapines pradės statyti mažosios partijos, kurios ims kaltinti oponentus dėl neva suklastotų rinkimų rezultatų“, – galimą įvykių eigą nurodė A.Kumža.

Palapinių miesteliai prie Ukrainos valdžios įstaigų kilo jau ne kartą. 2004-aisiais, smerkdami neva suklastotų prezidento rinkimų rezultatus, savo protestą tokiu būdu išreiškė tuometinio kandidato į šalies vadovus V.Juščenkos šalininkai.

Šiemet V.Juščenkai nusprendus paleisti parlamentą, Kijeve palapinių miestelį buvo pastatę V.Janukovičiaus rėmėjai. Šalia įsikūrė ir Oranžinė palapinių stovykla.

Politologas V.Sirutavičius teigė manąs, kad po rinkimų Ukrainoje, ko gero, dar ilgai nepavyks sudaryti vyriausybės. Pasak jo, labai tikėtina, kad rinkimus pralaimėjusios ir į valdžią nepatekusios partijos savo interesus bandys ginti teismuose, o tai dar labiau atitolins naujos vyriausybės suformavimą.