Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Pirmoji R.Karadžičiaus ir teisėjo akistata
2008-07-31
BBC, BNS inf.
Atskraidintas į Hagą buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius šiandien pirmą kartą pasirodys Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų tribunole.
Kaltas ar ne?
"Pirmas R.Karadžičiaus pasirodymas teismo salėje prieš teisėją Alphonsą Orie numatytas liepos 31 d. 16 val. (17 val. Lietuvos laiku - red. past.)", - teigiama trečiadienį paskelbtame Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai pareiškime. Kaltinamasis turės atsakyti tik į vieną klausimą - ar prisipažįsta kaltas. Kada iš esmės bus pradėta nagrinėti byla, dar neaišku.
Europos Osama bin Ladenu vadinamas karo nusikaltėlis bus teisiamas dėl savo vaidmens per Bosnijos 1992-1995 m. karą. Jis kaltinamas genocidu ir kitais nusikaltimais žmoniškumui. R.Karadžičius turi atsakyti dėl trejus metus ir aštuonis mėnesius trukusios Sarajevo apsiausties, žudynių Srebrenicoje 1995 m. liepą ir etninio valymo kai kuriose šios buvusios Jugoslavijos respublikos dalyse.
Išvežė slaptai
Maždaug prieš dvi savaites sulaikytas R.Karadžičius JT karo nusikaltimų tribunolui buvo perduotas vakar anksti rytą. "Jis priimtas į tardymo izoliatorių Hagoje", - teigiama Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai pareiškime.
Naktį slaptai išvežtas R.Karadžičius į Roterdamo oro uostą buvo atskraidintas maždaug 6.30 val. vietos (7.30 val. Lietuvos) laiku. Specialiu reisu atvykusį jį iš Belgrado pasitiko specialus konvojus. Į Hagą, esančią už 25 km nuo Roterdamo oro uosto, buvęs Bosnijos serbų lyderis nuvežtas maždaug per pusvalandį.
Vežant jį buvo imtasi ypatingų saugumo priemonių. Kad nieko neatsitiktų kelyje, iš oro stebėjo du policijos sraigtasparniai.
Per mitingą kilo riaušės
Dieną prieš išskraidinant R.Karadžičių, Belgrade buvo surengtas jo šalininkų mitingas. Ultranacionalistų protestas, į kurį susirinko daugiau kaip 15 tūkst. žmonių iš visos Serbijos, baigėsi smurtu. Tvarką prižiūrintys policininkai tapo chuliganų išpuolių objektu.
Atsiskyrę nuo mitinguotojų maždaug šimtas paauglių ėmė svaidyti į policiją akmenis ir pirotechnikos priemones.
Jų nenuramino nė Radikalų partijos lyderis Tomislavas Nikoličius, per baigiamąją kalbą paraginęs susilaikyti nuo smurto. Į riaušininkų svaidomus akmenis policija atsakė guminėmis kulkomis ir ašarinėmis dujomis.
Per riaušes, kurios truko beveik pusvalandį, buvo sužeista 13 policininkų ir 15 civilių asmenų, tarp jų - ispanų žurnalistas. Vėliau riaušininkai buvo išvaikyti, bet policija ir toliau budėjo miesto centre. Mitinge skambėjo nacionalistinės serbų dainos, minia skandavo R.Karadžičiaus vardą.
Nuteisė dar septynis
Kol Belgrade virė aistros dėl R.Karadžičiaus arešto ir buvo rengiamasi protestams, Bosnijos karo nusikaltimų teismas ilgam kalėti nuteisė septynis serbus. Jie buvo pripažinti kaltais dėl genocido per 1995 m. liepą vykusias Srebrenicos žudynes.
Pasak Bosnijos ir Hercegovinos teisėjo Hilmo Vučiničiaus, šeši teisiamieji buvo kaltinami tiesiogiai dalyvavę žudynėse, kurios vyko Kravicėje, esančioje netoli liūdnai pagarsėjusio Srebrenicos miesto rytinėje Bosnijoje. Tada per vieną dieną buvo nužudyta daugiau nei tūkstantis musulmonų. Nuteistiesiems buvo skirta nuo 38 iki 42 metų kalėjimo. Keturi kaltinamieji buvo išteisinti.
Kravicėje įvykdyti karo nusikaltimai buvo tik dalis savaitę trukusių žudynių, kurias Bosnijos serbų pajėgos surengė žemės ūkio kooperatyvo sandėlyje netoli Srebrenicos. Tada Bosnijos serbų pajėgos suėmė ir nužudė apie 8 tūkst. Bosnijos musulmonų vyrų ir berniukų.
Hagoje veikiantys Tarptautinis teisingumo teismas pripažino, kad Srebrenicos žudynės buvo genocido aktas. Jis laikomas didžiausiu Europoje įvykdytu karo nusikaltimu nuo Antrojo pasaulinio karo.
