Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Realizuoti Suomijos iniciatyvą nebus lengva
2006-07-08
Leonas ŽALYS
Kalevalos kraštas nori, kad ES su Rusija turėtų kuo geresnius santykius
Suomija, nuo liepos 1-osios pradėjusi pirmininkauti Europos Sąjungai (ES), norėtų kartu su Švedija sudaryti su Rusija regioninio bendradarbiavimo paktą, kuris taptų modeliu visai Bendrijai.
Tačiau naujosios ES šalys, pirmiausiai buvusios komunistinės valstybės, į Rusiją vis dar žiūri įtariai. Tokie įtarimai nėra be pagrindo. Maskva vis labiau mosuoja energetikos vėzdu.
Buvo pastumdėlės vietoje
“Šaltojo karo” metais Suomija buvo praradusi dalį suverenumo. Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjunga Kalevalos kraštui buvo primetusi tokias sutartis, kurios šiai valstybei buvo žeminančios.
Vakarų politologai tada buvo sugalvoję netgi savotišką terminą - finliandizaciją, reiškiantį Suomijos suverenumo ribojimą, pirmiausiai užsienio politikoje.
Kai 1979 metais visas pasaulis, išskyrus SSRS satelites, smerkė Maskvą už jos intervenciją į Afganistaną, Suomijos delegacija per balsavimą Jungtinėse Tautose buvo priversta susilaikyti.
Suomija grąžindavo sovietams visus pabėgėlius, kurie per jos teritoriją mėgindavo pasiekti Vakarus. Tiesa, lemtingais momentais ši nedidelė valstybė “parodydavo charakterį”. Tai buvo 1982 metais, kai Maskva pasiūlė Suomijos teritorijoje surengti plataus masto karinius manevrus. Tada Helsinkyje nuspręsta, kad taip šalis gali būti tykiai okupuota. Pasiūlymas surengti manevrus buvo kategoriškai atmestas.
Istorinių pamokų Suomija buvo gavusi pakankamai. Ji du kartus kariavo su milžiniška Rytų šalimi, o šešis dešimtmečius jautė jos grėsmingą kaimynystę.
Laikai pasikeitė
Tačiau laikai pasikeitė. Suomija, pradėjusi pirmininkauti ES, ragina partneres pamiršti praeities skriaudas ir žvelgti į ateitį.
Helsinkis siūlo Bendrijai pasiekti, kad jos politinis dialogas su Rusija gilėtų, o ekonominiai santykiai taptų prioritetiniai. Apie tai ne kartą kalbėjo ir Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas, kuriam smarkų spaudimą daro Vokietija ir Prancūzija, su Kremliumi siekiančios glaudesnių santykių.
Helsinkis siūlo su Maskva pasirašyti regioninio bendradarbiavimo paktą, po kuriuo parašą padėtų ir Švedija. Toks paktas turėtų tapti Skandinavijos šalių, priklausančių ES, bendradarbiavimo su Rusija modeliu visai Bendrijai.
Pasak britų laikraščio “The Times”, Helsinkis norėtų, kad Bendrijos santykiai su Rusija taptų labiau pragmatiški. Pasak Suomijos pareigūnų, reikia skatinti Rusiją sparčiau utilizuoti jos atomines atliekas, sutelktas šios šalies europinės dalies šiaurėje, siekti, kad ši valstybė mažiau terštų Baltiją. Suomių nuomone, tai būtų daug naudingiau, negu nuolatinis pretenzijų reiškimas prezidento Vladimiro Putino puoselėjamai “valdomai demokratijai”, nurodo “The Times”.
Siekia mažinti įtarumą
Suomija neprašo, kad jos iniciatyvai Briuselis skirtų daug lėšų. Mat kelios ES šalys kai kuriuos projektus paremtų individualiai. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija pažadėjo skirti lėšų Kolos pusiasaliui išvalyti ir ten esančioms atominėms atliekoms utilizuoti.
Suomija taip pat norėtų, kad Maskva būtų mažiau įtari, teigia “The Times”. Helsinkis pageidautų, kad Rusija dalyvautų priimant kai kuriuos ES sprendimus, pirmiausiai susijusius su regioninėmis problemomis.
“Suomija nori suteikti Maskvai pirmą galimybę pajusti priimamų kolektyvinių sprendimų skonį. Tačiau tokie planai vargu ar bus populiarūs Lenkijoje, Baltijos valstybėse, kitose šalyse, neseniai pasitraukusiose iš sovietinės orbitos”, - tvirtina britų laikraštis.
Suomijos pareigūnai pripažįsta, jog bus sunku tas valstybes įtikinti, kad tai būtų naudinga ir joms, ir visai Bendrijai. Tačiau kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Ispanija tokiai Suomijos iniciatyvai pritaria.
Didžiausia rinka
Suomija turi svarbių motyvų stiprinti ryšius su Rusija, kuri Kalevalos kraštą laiko “tolimojo užsienio” valstybe. Po komunizmo žlugimo dviejų šalių prekybos apyvarta labai sumažėjo, nors praėjusiais metais padidėjo beveik 32 proc. Rusija Suomijai - didžiausia ir artimiausia rinka.
Suomijos ministras pirmininkas Matis Vanhanenas pasiryžęs įrodyti, kad jis yra geras derybininkas, galintis susitarti ir su Maskva, ir su į ją įtariai žiūrinčių pokomunistinių šalių atstovais. Jis kaip ES atstovas dalyvaus grupės G8 aukščiausiojo lygio susitikime Sankt Peterburge. Viena svarbiausių temų ten bus energetika.
Ir čia suomiai ketina laikytis ryžtingai - besąlygiškai nepriklausyti nuo didžiosios kaimynės ir reikalauti iš partnerių siekti užsibrėžto tikslo derybose su V.Putinu, teigia “The Times”.
Suomija tebestato atomines elektrines, kad išsaugotų energetikos šaltinių įvairovę, ir priešinasi Rusijos pasiūlymams iš jos pirkti kuo daugiau elektros energijos.
