Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Mozambike lietuvė galėjo ištekėti keliasdešimt kartų
2007-09-29
Darius SĖLENIS
Net susirgusi maliarija kaunietė nesiliovė žavėtis skurdžia, bet egzotiška Afrikos šalimi
Kaunietė Julija Tuleikytė pusę metų savo noru dirbo Mozambiko kaime. „Labai patiko!“ – pareiškia ji. Prieš dvi savaites į Lietuvą grįžusios 24 metų Julijos įspūdžių nenustelbė net tai, kad egzotiškoje šalyje jauna moteris užsikrėtė sunkia infekcine liga.
Persirgo nesunkiai
Iš Londono, kur veikia Danijoje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Humana People to People“ skyrius, į Mozambiką išskrido 15 savanorių. Egzotiškoje šalyje lietuvė padėjo parengti būsimuosius vietinius mokytojus, todėl daug laiko praleido koledže. Nuo pavasario Afrikoje gyvenusi kaunietė pirmąjį mėnesį vartojo vaistus nuo maliarijos.
„Nepadėjo, - po 6 savaičių lietuvė susirgusi maliarija. – Pirmieji požymiai? Aptingau, maudė raumenis, apėmė depresija, apatija.“
Tačiau pirmasis testas buvo neigiamas. Tik po dviejų dienų pakartotas bandymas patvirtino - maliarija.
„Laimė, persirgau labai lengvai, pasakoja Julija. - Kitiems mūsiškiams buvo blogiau. Kai kurie rizikavo ir iš anksto nevartojo kepenis pažeidžiančių vaistų. Jie sirgo sunkiai. Bet buvo ir tokių, kurie nevartojo vaistų profilaktiškai, tačiau maliarija neužsikrėtė.“
Žiurkių neragavo
Mūrinis namas, elektra, tualetas, dujinė viryklė: Julija gyveno labai prabangiai, nes kiti savanoriai įsikūrė namuose be elektros. Langus dengė nuo moskitų ir uodų saugantys tinkleliai. Apsiprausti reikėjo vandeniu iš kibiro. Patys mozambikiečiai maudydavosi upėje.
Vietiniai perspėjo naktimis nevaikščioti, nes aplink namus knibžda gyvačių. Manų košę primenanti šima iš kukurūzų, kurią pagardindavo daržovėmis ar vištiena, Julijai patiko, bet atsibodo: „Maisto racionas skurdus, todėl daugumai gyventojų trūksta vitaminų. Kartais savanorius palepindavo ryžiais.“
Mergina nedrįso paragauti vietinių mėgstamų žiurkių, tačiau gatvėse, nors buvo perspėta to nedaryti, drąsiai valgė keptus sumuštinius su kiaušiniais, vaisius.
Vienu didžiausių maliarijos protrūkių Sofalos provincijoje garsėjusioje vietovėje kaunietė virindavo vandenį 20 minučių, po to įberdavo specialių miltelių „Serteza“ ir vandenį dar filtruodavo.
Vietiniai gyventojai gerdavo nefiltruotą vandenį. Ligoninės buvo perpildytos. Dauguma mozambikiečių serga įvairiomis ligomis.
Vis dar labai aktuali AIDS problema, nes vietiniai, ypač skurdžiai gyvenantys, nenaudoja prezervatyvų ir nepropaguoja ištikimybės.
Keliauja ir ant sunkvežimių stogų
Miestuose žmonės gyvena mūriniuose namuose, kaimuose – molinėse lūšnelėse“, - pasakojo Julija. Ji gyveno apie 3000 gyventojų turinčiame Lamego kaimelyje, esančiame 100 kilometrų nuo antro pagal dydį Mozambiko miesto Beiros.
Turguje pasirinkimas skurdus: dešimt moterėlių pardavinėja vienodus pomidorus. Jos sėdi ir dienų dienomis lūkuriuoja klientų. Skurdžiose trobelėse įrengtos parduotuvės, kur parduodami kiaušiniai, mėsa. Aplink – galybė kokakolos reklamų.
Šapa - viena pagrindinių susisiekimo priemonių Mozambike. Tai - vištų, žuvies, prakaito tvaiku persisunkęs mikroautobusiukas, į kurį susigrūda daugybė keleivių. Į darbą vykstantys žmonės keliauja ir ant sunkvežimių stogų.
Šapoje Julija ant kelių paimdavo mozambikietį vaiką, o atsidėkodamos vietinės moterys jai padovanodavo bananą. Jos lagaminą vairuotojas uždėdavo ant priekyje sėdinčios merginos kelių, tik ką įlipusi moteris net neklausdama nepažįstamam vyrui užkeldavo savo ryšulius ar vaiką.
„Jie labai šilti ir atviri“, - Julija prisimena situaciją, kai tik ką sutikta moteris detaliai pasakojo apie savo gyvenimą, meilę, vedybas ir net tai, kad pasidarė abortą.
Skyrybos atliktos
Mozambike vis dar klesti įvairūs kultai, tarp jų ir vudu. Net ir krikščionybę vietiniai sieja su savo kultu. Vieni nevalgo viščiukų, kiti – kitokio maisto.
Julija prisiminė, kai jiems kopiant į kalną gidas iš anksto perspėjo nieko neliesti. Pakelėse ant medžių šakų kabėjo įvairiaspalviai raišteliai, popierėliai. Ant kalno - daugybė akmenų. Vienas savanoris iš smalsumo pakėlė akmenį ir perskaitė raštelį: „Skyrybos, skyrybos, skyrybos. Atlikta!“
Tai pamatęs gidas pabalo ir šūktelėjo net nebandyti liesti kitų akmenų, raiščių ir neskaityti užrašų, nes tai - nelaimė.
Dviem savaitėms J.Tuleikytė nukeliavo į Mozambiko šiaurę, kur didžioji dalis gyventojų - musulmonai. Centriniame Mozambike, kur dirbo kaunietė, vyrauja krikščionybė.
„Viename valties gale sėdėjo vyrai, kitame – moterys“, - šiaurinėje šalies dalyje jautėsi vyrų ir moterų santykių skirtumai.
Populiari nuotaka
Kartą Julija salėje, kur buvo įrengtas televizorius, užsimanė pažiūrėti futbolo rungtynes tarp Mozambiko ir Senegalo. Tačiau norėjusi pritapti ir sirgti už Mozambiką pasijautė nejaukiai, nes varžybas žiūrėjo vyrai, kuriems nepavyko paslėpti savo nepasitenkinimo atėjus moteriai.
Iš bambukų padarytoje lūšnelėje – vietiniame kino teatre už 20 centų buvo galima pažiūrėti Honkongo gamybos kovinių filmų. Kino organizatorius dažniausiai prasukdavo filmą ir sustabdydavo prasidėjus muštynėms ar šaudymams.
Julija jautė didelį afrikiečių norą ištrūkti į Europą. Po kelių klausimų vyrai jai iškart siūlydavo susituokti.
„Iš pradžių bandydavau jiems aiškinti, kodėl 24 metų mergina dar nėra ištekėjusi, tačiau po to numojau ranka, - pasakoja J.Tuleikytė. Per pusmetį Mozambike jai pasipiršo apie 40 vyrų.
Atkakliai prašo dovanų
Mozambiko vyrai – draugiški, muzikalūs, linksmi, plepūs, šilti, romantiški. Su moterimis jie lipšnūs, bendrauja apsikabinę, meiliai glosto. Du vyrai eidami gatve neretai susikabina rankomis ar mažaisiais piršteliais.
Ir vyrai, ir moterys dailių, atletiškų figūrų, nes dirba fizinį darbą. Mozambikiečiai labai dažnai sveikinasi. Baltiesiems, kuriuos vadina muzungu, rodo pagarbą.
Julija nelengvai įprato prie vietinių nepunktualumo, neskubrumo. Tačiau karštas klimatas, kitoks kultūrinis gyvenimas leido pateisinti nuolatinį afrikiečių vėlavimą ir, europiečių vertinimu, tingumą.
Mozambikiečiai dažnai prašė: „Gal tau nereikia laikrodžio? Gal tau nereikia marškinėlių? Ar parvežei man dovanų?“ Tačiau patys dovanomis nelepino.
Susirengusi namo lietuvė Mozambike tarsi atsitiktinai paliko daug savo daiktų.
