Europos čempionate – pasaulio tautos


2008-06-17
Ge­di­mi­nas Rek­lai­tis
Europos čempionate – pasaulio tautos

Len­kus įvar­čiais žu­do len­kas, Tur­ki­jos rink­ti­nei duo­bę ka­sa Švei­ca­ri­jos tur­kai, po­rtu­ga­lų per­ga­lę nu­le­mia na­tū­ra­li­zuo­tas bra­zi­las - vi­sa tai vyks­ta Eu­ro­pos čem­pio­na­te. Di­džiau­sias Se­no­jo kon­ti­nen­to fut­bo­lo ren­gi­nys dar sy­kį iliust­ruo­ja, kad šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je vals­ty­bių sie­nos vis la­biau iš­si­tri­na, o są­vo­ka „tau­ta" įgau­na nau­jas pra­smes.

Bra­zi­lai - itin pa­klau­sūs

Kas sie­ja An­der­so­ną Lui­są de Sou­zą, Kep­le­rį La­ve­ra­ną Li­mą Fer­rei­rą, Mar­co Au­re­lio Brit­to dos Pra­ze­re­są ir Mar­co­są An­to­nio Sen­ną da Sil­vą? Du da­ly­kai: vi­si jie gi­mę Bra­zi­li­jo­je, ta­čiau at­sto­vau­ja įvai­rių ša­lių rink­ti­nėms Eu­ro­pos čem­pio­na­te.

Pla­čia­jai fut­bo­lo vi­suo­me­nei šie bra­zi­lai ži­no­mi ki­to­kiais var­dais: An­der­so­nas Lui­sas de Sou­za yra Por­tu­ga­li­jos rink­ti­nės sau­gas De­co, Kep­le­ris Lau­ra­nas Li­ma Fer­rei­ra - jo ko­man­dos drau­gas Pe­pe, Mar­co Au­re­lio Brit­to dos Pra­ze­re­sas - Tur­ki­jos rink­ti­nės sau­gas Meh­me­tas Au­re­lio, o Mar­co­sas An­to­nio Sen­na da Sil­va - is­pa­nų at­ra­mi­nis sau­gas Mar­co­sas Sen­na.

Prie šio ket­ver­to pri­dė­jus są­ly­gi­nai trum­pą var­dą tu­rin­tį Ro­ge­rį Guer­rei­ro, tam­pa aiš­ku, kad Bra­zi­li­jos fut­bo­li­nin­kai yra pa­klau­si pre­kė tarp Eu­ro­pos rink­ti­nių. Be to, bra­zi­lai Eu­ro­pos ša­lių pi­lie­ty­bes gau­na ne už gra­žias akis. De­co ir Pe­pe jau pa­si­žy­mė­jo šia­me Se­no­jo že­my­no čem­pio­na­te, o M.Au­re­lio ir M.Sen­na ce­men­tuo­ja sa­vo ko­man­dų gy­ny­bą.
In­ves­ti­ci­ja at­si­pir­ko ir len­kams. Ba­lan­džio 17 die­ną sa­vo pa­ra­šą ant pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mo dek­re­to su­rai­tęs Len­ki­jos pre­zi­den­tas Le­chas Kac­zyns­kis ket­vir­ta­die­nį Vie­no­je sa­vo aki­mis pa­ma­tė, kaip „nau­ja­sis len­kas" R.Guer­rei­ro mu­ša de­biu­ti­nį Len­ki­jos įvar­tį Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­se.

Kad tas įvar­tis tik­riau­siai ne­pa­dė­jo len­kams ženg­ti į ket­virt­fi­na­lį, jau ki­ta is­to­ri­ja.
Ir nors bra­zi­lai no­riai trau­kia sa­vo nau­jų­jų tė­vy­nių him­nus, pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mas ki­tų tau­ty­bių fut­bo­li­nin­kams yra kraš­tu­ti­nis žings­nis, ku­rio Eu­ro­pos vals­ty­bės grie­bia­si ga­na re­tai.  Dau­ge­lio rink­ti­nių tre­ne­riai tie­siog nau­do­ja­si tais vai­siais, ku­riuos tei­kia mig­ra­ci­jos ban­gos.

Skir­tin­gi tur­kų pa­si­rin­ki­mai

Nū­nai ma­žai kas ste­bi­si, kad Eu­ro­vi­zi­jos dai­nų kon­kur­se Švei­ca­ri­ja ar Vo­kie­ti­ja ski­ria 12 ba­lų Tur­ki­jai. Nie­kas per­ne­lyg gal­vų iš nuo­sta­bos ne­krai­pė ir ta­da, kai praė­ju­sį tre­čia­die­nį Tur­ki­jos fut­bo­lo rink­ti­nę prie sie­nos pri­rė­mė... tur­kai. Ere­nas Der­diyo­kas at­li­ko idea­lų per­da­vi­mą, Ha­ka­nas Ya­ki­nas kyš­te­lė­jo ko­ją, o Švei­ca­ri­ja iš­si­ver­žė į prie­kį 1:0.
Abu šie žai­dė­jai gi­mę tur­kų šei­mo­se Švei­ca­ri­jo­je. H.Ya­ki­nui ir vy­res­nia­jam jo bro­liui Mu­ra­tui bu­vo siū­ly­ta žais­ti ir Tur­ki­jos rink­ti­nė­je, ta­čiau jie nu­spren­dė gin­ti ša­lies, ku­rio­je gi­mė ir užau­go, gar­bę.

Vi­siš­kai prie­šin­gai, nei bro­liai Ya­ki­nai, pa­siel­gė dvy­niai Al­tin­to­pai. Imig­ran­tų iš Tur­ki­jos šei­mo­je Gel­zen­kir­che­ne gi­mę Ha­mi­tas ir Ha­li­las ga­lė­jo at­sto­vau­ti Vo­kie­ti­jai, ta­čiau pa­si­rin­ko tė­vų gim­ti­nės rink­ti­nę. „Esu 51 pro­c. tur­kas ir 49 pro­c. vo­kie­tis, to­dėl ir nu­spren­džiau at­sto­vau­ti Tur­ki­jai", - yra pa­sa­kęs Miun­che­no „Bayern" sau­gas Ha­mi­tas Al­tin­to­pas.
Jo bro­lis dvy­nys Ha­li­las šį­kart li­ko už rink­ti­nės bor­to, ta­čiau Tur­ki­jos ko­man­do­je žai­džia dar vie­nas tur­kas-vo­kie­tis - Ber­ly­ne gi­męs sau­gas Ha­ka­nas Bal­ta.

Tur­ki­jos rink­ti­nę pa­si­rin­ko ir Ka­zi­mas Ka­zi­mas, ar­ba ki­taip - Co­li­nas Ka­zi­mas-Ri­char­das. Jo tė­vas yra išei­vis iš An­tig­vos sa­los Ka­ri­bų jū­ro­je, o bū­si­ma­sis fut­bo­li­nin­kas gi­mė ir au­go Ang­li­jo­je. Vie­nin­te­lis jo ry­šys su Tur­ki­ja - iš tur­kiš­ko­sios Kip­ro da­lies ki­lu­si mo­ti­na.

Len­kai pra­žiop­so­jo pro­gas

„Jei­gu kaž­kas at­sto­vau­ja ki­tos vals­ty­bės spal­voms, jis pri­va­lo at­si­sa­ky­ti pi­lie­ty­bės", - praė­ju­sią sa­vai­tę piktinosi Len­ki­jos po­li­ti­kas Mi­ros­la­vas Or­ze­chovs­kis, aud­rin­gai pri­ta­riant dar ke­lio­li­kos šios ša­lies par­la­men­ta­rų cho­rui.

Po­pu­lis­tų tai­ki­niu ta­po iš Len­ki­jos ki­lęs Vo­kie­ti­jos rink­ti­nės snai­pe­ris Lu­ka­sas Po­dols­kis, įmu­šęs abu įvar­čius į kai­my­nų rink­ti­nės var­tus. „Juo­kin­giau­sia tai, kad Len­ki­jos pa­so net ne­tu­riu", - links­mai si­tua­ci­ją ver­ti­no 23 me­tų L.Po­dols­kis.

Ta­čiau jau­na­sis puo­lė­jas pri­pa­ži­no, kad po įvar­čių į len­kų var­tus jį apė­mė dve­jo­pi jaus­mai. L.Po­dols­kis la­bai san­tū­riai džiau­gė­si sa­vo įvar­čiais, o vė­liau iš­ta­rė: „Gi­miau Len­ki­jo­je, ten gy­ve­na ne­ma­žai ma­no gi­mi­nių, to­dėl jau­čiau­si keis­tai. Pa­si­rin­kau Vo­kie­ti­jos rink­ti­nę ir tai bu­vo tei­sin­gas spren­di­mas. Ne­pai­sant to, ma­ny­je pla­ka dvi šir­dys."

Užuot da­bar kal­bė­ję ne­bū­tus da­ly­kus, len­kai ga­lė­tų pri­si­min­ti praei­tį. 2003 m. pa­bai­go­je, kai L.Po­dols­kio žvaigž­dė pra­dė­jo spin­dė­ti „FC Co­log­ne" (Vo­kie­ti­ja) ko­man­do­je, len­kų spau­da siū­lė rink­ti­nės tre­ne­riui Pa­we­lui Ja­nui at­kreip­ti dė­me­sį į ta­len­tin­gą puo­lė­ją. „Ne­ma­tau prie­žas­ties kvies­ti žai­dė­ją, ku­ris ge­rai su­žai­dė ke­lerias rung­ty­nes Bun­des­ly­go­je. Šiuo me­tu mes tu­ri­me ge­res­nių puo­lė­jų", - tuo­met aro­gan­tiš­kai pa­reiš­kė P.Ja­nas.

Da­bar te­lie­ka kons­ta­tuo­ti, kad „ge­res­ni len­kų puo­lė­jai" kaž­kur din­go. Per du pir­muo­sius Eu­ro­pos čem­pio­na­to tu­rus L.Po­dols­kis įmu­šė tris, o vi­sa Len­ki­jos rink­ti­nė - vie­ną įvar­tį...
Len­kai lė­ta­pė­diš­kai el­gė­si ir de­rė­da­mie­si su ki­tu Vo­kie­ti­jos rink­ti­nės puo­lė­ju Mi­ros­la­vu Klo­se. Šis žai­dė­jas taip pat gi­mė Len­ki­jo­je, Tče­vo mies­te Aukš­tu­ti­nė­je Si­le­zi­jo­je, bet vė­liau per­si­kė­lė į Vo­kie­ti­ją. „Jei len­kai bū­tų pa­sku­bė­ję, gal­būt da­bar at­sto­vau­čiau gim­ti­nei. Ta­čiau ne­si­gai­liu spren­di­mo, nes su Vo­kie­ti­ja iš­ko­vo­jau pui­kių per­ga­lių", - len­kų žur­na­lui „Przeg­lad Spor­to­wy" prieš pat Eu­ro­pos čem­pio­na­tą kal­bė­jo M.Klo­se.

Ku­rią tė­vy­nę pa­si­rink­ti?

M.Klo­se su Vo­kie­ti­ja jau ta­po pa­sau­lio vi­ce­čem­pio­nu ir bron­zos me­da­lio lai­mė­to­ju. Dar di­des­nių lai­mė­ji­mų pa­sie­kė Mau­ro Ca­mo­ra­ne­si.

Kai Ar­gen­ti­no­je gi­męs fut­bo­li­nin­kas iš­reiš­kė no­rą at­sto­vau­ti sa­vo se­ne­lių gim­ti­nei Ita­li­jai, Ape­ni­nuo­se pa­si­gir­do įvai­rių nuo­mo­nių. Kai ku­rie sir­ga­liai net pa­reiš­kė, kad Ita­li­ja tu­ri už­tek­ti­nai ge­rų sa­vo fut­bo­li­nin­kų. Ta­čiau M.Ca­mo­ra­ne­si pa­sie­kė sa­vo ir 2006 m. su ita­lais iš­ko­vo­jo pla­ne­tos pir­me­ny­bių auk­są. „Šir­dy­je jau­čiuo­si ar­gen­ti­nie­tis, ta­čiau Ita­li­jos rink­ti­nei ati­duo­du vi­sas jė­gas ir džiau­giuo­si bū­da­mas šios ko­man­dos da­li­mi", - po šio trium­fo kal­bė­jo M.Ca­mo­ra­ne­si.

Di­le­ma, ku­riai ša­liai at­sto­vau­ti, ki­lo ir dar ge­rai de­šim­čiai Eu­ro­pos čem­pio­na­te da­ly­vau­jan­čių fut­bo­li­nin­kų. Dau­ge­liui ap­si­spręs­ti bu­vo ypač ne­leng­va. Pa­vyz­džiui, Jo­si­pas Ši­mu­ni­čius užau­go Aust­ra­li­jos spor­to ins­ti­tu­te (AIS), bet jį bai­gęs ne­ti­kė­tai pa­si­rin­ko Kroa­ti­jos rink­ti­nę. Po šio at­ve­jo Ža­lia­ja­me že­my­ne net ki­lo dis­ku­si­jos, kad AIS auk­lė­ti­niai tu­ri raš­tu įsi­pa­rei­go­ti at­sto­vau­ti Aust­ra­li­jai.

Nuos­to­lių pa­ty­rė ir pa­tys kroa­tai. 1991 m. Ivi­ca Vas­ti­čius per­si­kė­lė į Aust­ri­ją ir už pen­ke­rių me­tų ga­vo šios ša­lies pi­lie­ty­bę. Iro­niš­kiau­sia, kad šis „nuo­sto­lis" kroa­tams at­si­pir­ko - bū­tent I.Vas­ti­čius ket­vir­ta­die­nį įmu­šė 11 met­rų bau­di­nį į len­kų var­tus ir taip iš anks­to at­vė­rė sa­vo tik­ro­sios tė­vy­nės rink­ti­nei ke­lią į čem­pio­na­to ket­virt­fi­na­lį.

Šio čem­pio­na­to pa­si­rin­ki­mų re­kor­di­nin­ku de­rė­tų lai­ky­ti Ke­vi­ną Ku­ra­nyi. Veng­ri­jos vo­kie­čio ir pa­na­mie­tės šei­mo­je Rio de Ža­nei­re gi­męs fut­bo­li­nin­kas ga­lė­jo at­sto­vau­ti net ke­tu­rių ša­lių rink­ti­nėms - Bra­zi­li­jos, Pa­na­mos, Veng­ri­jos ir Vo­kie­ti­jos. K.Ku­ra­nyi pro­fe­sio­na­lo ke­lią pra­dė­jo Vo­kie­ti­jo­je, to­dėl nu­spren­dė gin­ti šios ša­lies spal­vas. Be­je, jo de­biu­tą rink­ti­nė­je ap­kar­ti­no lie­tu­viai, 2003 m. ko­vą su­ge­bė­ję su vo­kie­čiais Niurn­ber­ge su­žais­ti ly­gio­sio­mis 1:1.

Švei­ca­riš­kas tautų ka­ti­las

Jei reik­ėtų rink­ti mar­giau­sią čem­pio­na­to rink­ti­nę, ja nea­be­jo­ti­nai tap­tų Švei­ca­ri­ja. Šio­je ša­ly­je yra net ke­tu­rios vals­ty­bi­nės kal­bos, o Švei­ca­ri­jos, kaip tau­tų ka­ti­lo, var­dą pa­tvir­ti­na ir na­cio­na­li­nė ko­man­da.

H.Ya­ki­nas, E.Der­diyo­kas ir Goh­ka­nas In­le­ras yra vie­ti­nių tur­kų pa­li­kuo­nys, Ri­car­do Ca­ba­na­so tė­vai ki­lę iš Is­pa­ni­jos sri­ties Ga­li­ci­jos, Va­lo­nas Beh­ra­mi gi­mė ne­se­niai ne­prik­lau­so­my­bę pa­skel­bu­sia­me Ko­so­ve, o El­di­nas Ja­ku­po­vi­čius vai­kys­tė­je su tė­vais į Al­pių ap­sup­tį pa­bė­go nuo Bos­ni­jos ka­ro bai­sy­bių.

Švei­ca­ri­jos rink­ti­nė neap­si­ri­bo­ja Eu­ro­pa. Jo­ha­nas Von­lant­he­nas gi­mė Ko­lum­bi­jo­je, Jo­ha­nas Djou­rou - Dramb­lio Kau­lo Kran­te, o Gel­so­nas Fer­nan­de­zas - Ža­lio­jo Ky­šu­lio Sa­lo­se.

Įdo­mu, kad ši ma­ža vul­ka­ni­nių sa­lų vals­ty­bė Af­ri­kos že­my­no va­ka­ruo­se Eu­ro­pos čem­pio­na­tui „pa­do­va­no­jo" ir dar gar­ses­nį žai­dė­ją - gy­vą šve­dų le­gen­dą Hen­ri­ką Lars­so­ną. Prieš ke­tu­ris de­šimt­me­čius ieš­ko­ti lai­mės prie Bal­ti­jos kran­tų at­vy­ko šio fut­bo­li­nin­ko tė­vas.