Oranžinis škvalas vėl žavi Europą


2008-06-17
Ge­di­mi­nas Rek­lai­tis
Oranžinis škvalas vėl žavi Europą

Eu­ro­pa vėl len­kia­si to­ta­li­niam fut­bo­lui. Oran­ži­nis Olan­di­jos rink­ti­nės škva­las nu­šla­vė nuo ke­lio dvi stip­riau­sias pa­sau­lio ko­man­das, ta­čiau fut­bo­lo vi­suo­me­nės si­nop­ti­kai spė­ja, kad ši sti­chi­ja ne­nu­rims iki pat Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­na­lo Vie­no­je.

Kaip ge­riau­siais lai­kais

Vy­res­ni Olan­di­jos rink­ti­nės ger­bė­jai šio­mis die­no­mis ne­ju­čia su­grįž­ta į praė­ju­sio am­žiaus aš­tun­tą­jį de­šimt­me­tį. Į 1974-uo­sius, kai ge­riau­sias XX am­žiaus fut­bo­lo tre­ne­ris Ri­nu­sas Mi­chel­sas ir jo ka­riau­na aikš­tė­je - le­gen­di­niai Jo­ha­nas Cruyf­fas, Jo­ha­nas Nees­ken­sas, Ro­bas Ren­senb­rin­kas, Ja­nas van Be­ve­re­nas ir ki­ti - kū­rė fut­bo­lo is­to­ri­ją.
Tiks­liau, vi­siš­kai nau­ją fut­bo­lo sti­lių - to­ta­li­nį fut­bo­lą. Žai­di­mą, ku­riam ne­ga­lio­ja jo­kios tai­syk­lės, nes puo­lė­jas bet ka­da ga­li tap­ti gy­nė­ju, gy­nė­jas sau­gu, o kraš­to sau­gas - puo­lė­ju.

„Tuo­met pir­mą kar­tą pa­ma­čiau olan­dus ir su­pra­tau, kad tai ma­no rink­ti­nė. Da­bar­ti­nė olan­dų kar­ta sa­vo žai­di­mu ir dva­sia la­biau pri­me­na bū­tent 1974 m. he­ro­jus. Taip, olan­dai 1988 m. lai­mė­jo Eu­ro­pos čem­pio­na­tą, bet per­ga­lę tuo­met lė­mė in­di­vi­dua­liai ge­nia­lūs žai­dė­jai - van Bas­te­nas, Gul­li­tas, Rij­kaar­das, Koe­ma­nas. Da­bar­ti­nė rink­ti­nė žai­džia tik­rą to­ta­li­nį fut­bo­lą kaip ir Jo­ha­no Cruyf­fo kar­ta", - ly­gi­no il­ga­me­tis Olan­di­jos rink­ti­nės ger­bė­jas, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) pro­fe­so­rius Leo­ni­das Dons­kis.

1974 ir 2008-ųjų Olan­di­jos rink­ti­nės pa­na­šios ne tik žai­di­mo sti­liu­mi. J.Cruyf­fo rink­ti­nė pa­sau­lio pir­me­ny­bė­se prieš tris de­šimt­me­čius pa­že­mi­no Bra­zi­li­ją ir Ar­gen­ti­ną, o nau­jo­ji kar­ta 3:0 su­try­pė pa­sau­lio čem­pio­nę Ita­li­ją ir 4:1 - vi­ce­čem­pio­nę Pran­cū­zi­ją.

Iš­tai­sė se­nas klai­das

„La­biau­siai nu­ste­bi­no ne tai, kad olan­dai taip įspū­din­gai žai­džia puo­li­me, nors taip ge­rai pro­gas iš­nau­do­jan­čios rink­ti­nės tur­būt ne­su ma­tęs, - pri­pa­ži­no L.Dons­kis. - Di­džiau­sią pa­žan­gą olan­dai pa­da­rė gy­ny­bo­je. Jie vi­sa­da tu­rė­da­vo ge­rų gy­nė­jų, ta­čiau nuo­lat pra­leis­da­vo kvai­lus įvar­čius. Tai pa­si­kei­tė - olan­dai gi­na­si or­ga­ni­zuo­tai ir efek­ty­viai."

Iro­niš­ka, bet „oran­ži­nių" gy­ny­bą su­tvar­kė vie­nas gar­siau­sių vi­sų lai­kų šios ša­lies puo­lė­jų Mar­co van Bas­te­nas. „Ge­ras fut­bo­las - tai sėk­min­gai su­žais­tos rung­ty­nės", - pra­gma­tiš­ku­mo at­spal­vį to­ta­li­niam fut­bo­lui su­tei­kė M. van Bas­te­nas.

Olan­dų gy­ny­bos re­du­tus 1988 m. Eu­ro­pos čem­pio­nas konst­ra­vo il­gai ir at­kak­liai. Ta­čiau re­zul­ta­tai ne­tru­ko atei­ti - per at­ran­ką į Eu­ro­pos čem­pio­na­tą olan­dai pra­lei­do vos pen­kis įvar­čius, o Švei­ca­ri­jo­je ki­bi ir or­ga­ni­zuo­ta „oran­ži­nių" gy­ny­ba bu­vo neį­kan­da­ma tiek ita­lams, tiek pran­cū­zams.

„Dar pa­žy­mė­čiau, kad įvy­ko lū­žis olan­dų są­mo­nė­je. Jie vi­sa­da no­rė­jo žais­ti gra­žiai ir jaus­tis pra­na­šes­ni už var­žo­vus. 1974 m. rink­ti­nė pra­lai­mė­jo pa­sau­lio čem­pio­na­to fi­na­lą, ta­čiau jau­tė­si kaip nu­ga­lė­to­jai. Iš da­lies jie bu­vo tei­sūs - da­bar jau nie­kas ne­pri­si­me­na čem­pio­nės Va­ka­rų Vo­kie­ti­jos rink­ti­nės, ta­čiau vi­si pri­si­me­na olan­dus, - sam­pro­ta­vo L.Dons­kis. - Da­bar­ti­nė kar­ta ne tik no­ri žais­ti gra­žiai, ta­čiau ir trokš­ta lai­mė­ti."

Pa­ra­le­lės su krep­ši­nin­kais

„Tu­ri­me daug ge­rai ata­kuo­jan­čių žai­dė­jų, ta­čiau dau­ge­lis te­bė­ra jau­ni vai­ki­nai, ku­riems rei­kia lai­ko su­bręs­ti. Kai jie įgis pa­tir­ties, tu­rė­si­me šan­są iš­ko­vo­ti svar­bų tro­fė­jų", - prieš Eu­ro­pos čem­pio­na­tą kal­bė­jo olan­dų tre­ne­ris M. van Bas­te­nas.

Smo­gia­mą­ją olan­dų jė­gą su­da­ran­tiems žai­dė­jams - Wes­ley Sneij­de­riui, Ra­fae­liui van der Vaar­tui, Ar­je­nui Rob­be­nui, Ro­bi­nui van Per­sie, Dir­kui Kuy­tui - tė­ra po 24-27 me­tus.
Ta­čiau L.Dons­kis ti­ki­no, kad tai ir yra di­džiau­sia olan­dų stip­ry­bė. „Bū­tent to­kio am­žiaus žai­dė­jai iš­ko­vo­ja di­džiau­sias per­ga­les. Jie dar ne­sie­kia sa­vęs ap­sau­go­ti, pa­si­ra­šy­ti mi­li­jo­ni­nes su­tar­tis su klu­bais, to­dėl yra išal­kę lai­mė­ji­mų. Šiuo at­žvil­giu da­bar­ti­nė Olan­di­jos rink­ti­nė man pri­me­na Eu­ro­pos čem­pio­na­to auk­są Šve­di­jo­je lai­mė­ju­sius mū­sų krep­ši­nin­kus. Nors vi­si kal­bė­jo, kad Sa­bo­nio kar­ta bu­vo ta­len­tin­giau­sia ir tu­rė­jo iš­ko­vo­ti vi­sus auk­so me­da­lius, tai pa­da­ry­ti pa­vy­ko jau­nai ir am­bi­cin­gai nau­ja­jai rink­ti­nei", - re­ziu­ma­vo VDU pro­fe­so­rius.

Jau­nat­viš­ką Olan­di­jos rink­ti­nės kok­tei­lį pui­kiai pa­pil­do pa­ty­rę ve­te­ra­nai Ed­wi­nas van der Sa­ras, Gio­van­nis van Bronck­hors­tas ir Ruu­das van Nis­tel­rooy'us, lai­ku pri­stab­dan­tys per­ne­lyg įsi­jau­tu­sius jau­nuo­sius ko­le­gas. Sėk­mės for­mu­lė be silp­nų vie­tų?

Ar įveiks sa­ve?

„Oran­ži­nių" ger­bė­jams ne­ri­mą ke­lia vie­nin­te­lis da­ly­kas. To­ta­li­nio fut­bo­lo vir­tuo­zai ne­bi­jo nė vie­no var­žo­vo, bet ar jie per­lips per vi­di­nius psi­cho­lo­gi­nius bar­je­rus?

Išs­ky­rus trium­fą 1988-ai­siais, olan­dams le­mia­mi pa­sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­na­tų mū­šiai bū­da­vo lyg už­keik­ti. 1998 m. pa­sau­lio, 2000 ir 2004 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­se „oran­ži­niai" su­klu­po pus­fi­na­liuo­se, o 11 met­rų bau­di­nių se­ri­jos bet ku­riam olan­dų ger­bė­jui ap­skri­tai yra ta­pu­sios pra­keiks­mu.

Ta­čiau L.Dons­kis įsi­ti­ki­nęs, kad nau­jo­ji „oran­ži­nių" kar­ta ne­tu­ri jo­kių komp­lek­sų. „Olan­dai tu­rė­jo pro­ble­mų su po­rtu­ga­lais, ita­lais, če­kais, ta­čiau, ma­nau, tai li­ko praei­ty­je. Čem­pio­na­te ne­ma­tau rink­ti­nių, ku­rios ga­lė­tų įveik­ti taip ga­lin­gai žai­džian­čius olan­dus. Juos ga­li su­stab­dy­ti ne­bent pra­stas tei­sė­ja­vi­mas ar­ba tro­pi­nis lie­tus, ko­kį ma­tė­me per Tur­ki­jos ir Švei­ca­ri­jos rung­ty­nes, - pa­brė­žė vie­nas ge­riau­sių olan­diš­ko fut­bo­lo spe­cia­lis­tų Lie­tu­vo­je. - Jei ne šia­me čem­pio­na­te, olan­dų lai­kas bū­ti­nai ateis po dve­jų me­tų pa­sau­lio pir­me­ny­bė­se. Bet iš šios kar­tos aš la­bai daug ti­kiuo­si abie­juo­se čem­pio­na­tuo­se."