Kai vandenyje apleidžia jėgos


2008-06-17
Ais­tė Pi­lec­ky­tė
Kai vandenyje apleidžia jėgos

Lie­tu­vą su­krė­tu­si Pa­ne­vė­žio tei­sė­jo Vy­tau­to Nor­kū­no ir jo žmo­nos Ri­tos žū­tis pri­mi­nė, kad poil­siau­to­jų pa­vo­jai ty­ko ir van­de­ny­je.

Kre­tos sa­lo­je ato­sto­ga­vę su­tuok­ti­niai ras­ti nu­sken­dę. Spė­ja­ma, kad ne­lai­mė įvy­ko, kai V.Nor­kū­nas ban­dė gel­bė­ti skęs­tan­čią žmo­ną. Spe­cia­lis­tai tei­gia, kad van­de­ny­je žmo­gų daž­niau­siai iš­duo­da

pa­ts kū­nas - pa­grin­di­nės sken­di­mo prie­žas­tys: nuo­var­gis ar rau­me­nis su­trau­kian­tis mėš­lun­gis. Gy­dy­to­jai ti­ki­na, jog iš­gel­bė­ti skęs­tan­tį­jį ga­li tik grei­ta ša­lia esan­čių žmo­nių reak­ci­ja ir ryž­tin­gi veiks­mai.

Mėš­lun­gis ty­ko ne­kant­rių­jų

Į ne­pa­žįs­ta­mo van­dens tel­ki­nio gi­lu­mą žmo­nes daž­nai nu­ve­ja al­ko­ho­lis ar no­ras pa­si­pui­kuo­ti prieš drau­gus. Vi­du­ry eže­ro ar upės ap­lei­dus jė­goms už­ten­ka vie­no van­dens gurkš­nio, kad apim­tų pa­ni­ka.

„Iš­si­gan­dę žmo­nės ima be­pras­miš­kai mas­ka­tuo­ti ran­ko­mis ir ko­jo­mis. Taip tik dar grei­čiau išeik­vo­ja ener­gi­jos li­ku­čius. Iš iš­gąs­čio ga­li ne­tgi su­sto­ti šir­dis", - sa­kė Vil­niaus grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Van­da Pum­pu­tie­nė. Ji pri­mi­nė, kad ki­ta daž­na sken­di­mo prie­žas­tis yra mėš­lun­gis. Jis iš­tin­ka tuos, ku­rie pa­si­kai­ti­nę sau­lė­je šo­ka į šal­tą van­de­nį. Gy­dy­to­ja pa­ta­rė bris­ti pa­leng­va, ap­si­praus­ti vei­dą, spran­dą ir krū­ti­nę, tik ta­da ner­ti. Be to, ne­riant stai­ga ga­li­ma rim­tai su­si­žeis­ti.

V.Pum­pu­tie­nė pa­sa­ko­jo, jog itin daž­nai nu­skęs­ta nuo al­ko­ho­lio ap­svai­gę poil­siau­to­jai. Ne tik to­dėl, jog ap­svai­gus sun­kiau tin­ka­mai įver­tin­ti sa­vo jė­gas. Pap­ras­tai to­kie pat gir­ti drau­gai tie­siog ne­su­mo­ja, ką da­ry­ti.

„Bu­vo toks at­ve­jis, kai už­mies­ty­je iš van­dens iš­trauk­to vy­ro ne­gai­vi­no, o įver­tė į au­to­mo­bi­lį ir ve­žė pas mus į cent­rą. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, nie­kuo ne­be­ga­lė­jo­me jam pa­dė­ti", - pri­si­mi­nė V.Pum­pu­tie­nė.

Pra­žu­do ir gel­bė­to­ją

Skęs­tan­tį­jį gel­bė­ti rei­kia kuo grei­čiau, ta­čiau pa­ts gel­bė­to­jas pri­va­lo pa­si­rū­pin­ti sa­vo sau­gu­mu. Mir­ties aki­vaiz­do­je žmo­gus pra­ran­da svei­ką nuo­vo­ką ir ga­li pra­žu­dy­ti ban­dan­tį jam pa­dė­ti.

„La­bai daž­nai bū­na taip, kad nu­skęs­ta abu su gel­bė­to­ju. Skęs­tan­tis žmo­gus ban­do bet ko­kia kai­na iš­si­gel­bė­ti, tvir­tai įsi­ka­bi­na ir su­var­žo vi­sus gel­bė­to­jo ju­de­sius. To­dėl prie skęs­tan­čio­jo pri­plauk­ti pa­ta­ria­ma iš nu­ga­ros ir trauk­ti už plau­kų ar dra­bu­žių. Ar­ba dar ge­riau - iš­ties­ti pa­ga­lį ar mes­ti vir­vę", - pa­ta­rė gy­dy­to­ja V.Pum­pu­tie­nė.

Jei skęs­tan­ty­sis jau bu­vo pa­ni­ręs po van­de­niu ir iš­trauk­tas į pa­vir­šių ne­bek­vė­puo­ja ir ne­be­jau­čia­mas jo pul­sas, ga­li­ma ban­dy­ti dar van­de­ny­je jam įpūs­ti šiek tiek oro. Bet tik ta­da, jei gel­bė­to­jas ko­jo­mis sie­kia dug­ną.

At­gai­vi­no po pus­va­lan­džio

Išt­rauk­tą ant kran­to žmo­gų rei­kia pa­gul­dy­ti ant šo­no, iš­pil­ti van­de­nį iš vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų ir iš­va­ly­ti iš bur­nos smė­lį ar žo­les, jei jų pa­te­ko.

„Ta­čiau tam ne­ga­li­ma skir­ti dau­giau nei pu­sės mi­nu­tės. Bū­ti­na iš­kart pra­dė­ti gai­vin­ti. Tie­sa, prieš tai rei­kia iš­kvies­ti me­di­kus. Dar te­bet­rau­kiant žmo­gų iš van­dens bū­ti­na šauk­ti li­ku­siems kran­te, kad šie skam­bin­tų grei­ta­jai pa­gal­bai", -  pri­mi­nė gy­dy­to­ja.
Prieš pra­de­dant gai­vin­ti rei­kia prie gu­lin­čio žmo­gaus at­si­klaup­ti iš kai­rės, kai­re ran­ka kils­te­lė­ti apa­ti­nį žan­di­kau­lį, de­ši­nę at­rem­ti į kak­tą ir dviem pirš­tais už­spaus­ti šner­ves. Du kar­tus įpū­tus rei­kia pen­kio­li­ka kar­tų spus­te­lė­ti apa­ti­nia­me krū­tin­kau­lio treč­da­ly­je. Jei žmo­gus ne­pa­žįs­ta­mas, bur­ną bū­ti­na už­deng­ti au­di­niu ar spe­cia­liu plas­ti­ku su vož­tu­vu - jis tu­ri bū­ti kiek­vie­no au­to­mo­bi­lio vais­ti­nė­lė­je.

„Ši ap­sau­ga bū­ti­na, nes ki­taip ga­li­ma už­si­krės­ti ŽIV ar he­pa­ti­to vi­ru­su", - paaiš­ki­no V.Pum­pu­tie­nė. Gai­vin­ti rei­kia tol, kol at­vyks­ta me­di­kai ar­ba iš­sen­ka jė­gos.
„Svar­bu ti­kė­ti, kad pa­vyks. Gai­vin­ti la­bai sun­ku, bet vi­si skęs­tan­tie­ji bu­vo iš­gel­bė­ti ne me­di­kų, o ša­lia esan­čių žmo­nių. Yra bu­vę, jog žmo­gų at­gai­vi­no ir po pus­va­lan­džio, vien to­dėl, kad jam ne­nus­to­jo pūs­ti oro", - pa­sa­ko­jo gy­dy­to­ja.