Septyniolikmečius išvadavo nuo skausmo
Du septyniolikmečiai, gulintys skirtingose ligoninės palatose, svajoja apie tą patį - krepšinio aikštelę. Tačiau pirmiausia jiems reikia įveikti kelio sąnario skausmą. Šią viltį jiems suteikė unikalios sąnario operacijos. Paulius Furmanavičius ir Antanas Urbonas tapo pirmais gydytojų pacientais nepilnamečiais, kuriems implantuotos laboratorijoje užaugintos jų pačių kremzlės.
Ląsteles skraidino į Daniją
Dvi tokios operacijos, per vieną dieną atliktos Kauno medicinos universiteto klinikose, yra pirmos ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Dviem suaugusiems vyrams analogiškos operacijos atliktos prieš dvejus metus.
Prieš pusantro mėnesio iš P.Furmanavičiaus ir A.Urbono kojų kelių sąnarių Kauno medicinos universiteto klinikose buvo paimtos sveikų kremzlių ląstelės ir specialiame konteineryje nuskraidintos lėktuvu į Daniją. „Tai gyvas organizmas, todėl jam išsaugoti būtinos specialios sąlygos", - paaiškino su gydytoju Rimtautu Gudu vaikinus operavusi gydytoja Rasa Simonaitytė.
Audinių inžinerijos laboratorijoje užauginus reikalingą kremzlės ląstelių kiekį jos parskraidintos į Kauną. Maksimalus transportuoti ir persodinti skirtas laikas - trys paros. Ilgiau to nepadarius, ląstelės žūtų.
Kremzlės ląstelių auginimo technologija labai sudėtinga ir brangi. „Užaugintos ląstelės panašios į gelį. Jos įšvirkščiamos specialiu kateteriu ir artroskopu", - pasakojo gydytoja R.Simonaitytė.
Svajoja apie krepšinį
A.Urbonas blogai miegojo tik pirmą naktį po operacijos. Negalėjo užmigti nuo skausmo. Kai suleido vaistų, bijojo užmigti, kad vėl nepradėtų skaudėti. Dabar, praėjus savaitei po operacijos, vaikinas jaučiasi kur kas geriau. Nepatogu tik tai, kad negali ištiesti operuotos kojos, bet priminti sulenktą gydytojai jam leidžia. Taip buvo nužingsniavęs net į kiemą draugų palydėti.
O likimo draugui P.Furmanavičiui kitaip: jam negalima kojos priminti, todėl, pasiremdamas ramentais, šokuoja ant sveikosios. Gydytojai prognozuoja, kad šiedu pacientai po kurio laiko tvirtai vaikščios ir bėgios.
„Krepšinio jau turbūt nebežaisiu", - užsisvajojęs liūdnai sakė P.Furmanavičius. Arvydo Sabonio krepšinio mokyklą jis lankė aštuonerius metus. „Kai pasveiksiu, norėsiu vėl išbėgti į krepšinio aikštelę, bet manau, kad kojoms pakenks", - svarstė vaikinas, svajojęs būti krepšininku. Jo ūgis tam tinka - lygiai du metrai.
Drąsus, bet ne ligoninėje
P.Furmanavičius mano, kad jo sąnariui pakenkė įtemptos treniruotės, spartus augimas ir didelis ūgis. Pirmas irstančios kremzlės simptomas buvo skausmas. Jis pasireiškė praėjusią vasarą, kai atostogavo kaime pas tetą. Grįžus į Kauną paaiškėjo, kad kremzlė plyšusi. Po jos operacijos vaikinas jautėsi sveikas iki Naujųjų metų. Skausmas atsinaujino, kai pramogavo čiuožykloje.
Pavasarį jam iš kelio sąnario kremzlės gydytojai paėmė keletą ryžio dydžio sveikos kremzlės gabalėlių ir juos išsiuntė į audinių inžinerijos laboratoriją Danijoje. A.Urbono - taip pat. Šis vaikinas iš Lazdijų rajono susirgo metų pradžioje. Sausio mėnesį jam operavo sąnarį artroskopu, bet to nepakako. Kremzlė iro, ir tai patvirtino magnetinio rezonanso aparatu atliktas tyrimas. Nieko kita neliko, kaip ryžtis naujai operacijai. „Esu drąsus ir ištvermingas, bet tik ne ligoninėje", - prisipažino vaikinas.
Ligos priežastys neaiškios
Atsakymo į klausimą, dėl ko irsta kelio sąnarių kremzlės, kol kas niekas nežino. Manoma, kad šią ligą gali išprovokuoti genetinės ligos, tačiau abiejų vaikinų tėvai ir broliai bei seserys jomis neserga. „Gyvename kaime, kvėpuojame grynu oru ir valgome šviežią maistą, tai iš kur tos ligos?" - svarstė Antano mama Violeta Urbonienė.
Blogiausia, kad pačios kremzlės neatsinaujina, vaistų, kad jos neirtų, nėra. Suirus kremzlei dyla sąnarys, kankina didžiulis skausmas, ir ilgainiui jį tenka keisti dirbtiniu. „Apie tai buvo galvota ieškant Pauliaus gydymo metodų", - dalijosi liūdna praeitimi vaikino tėtis Saulius Furmanavičius.
„Iki šiol suirus kremzlei į jos vietą būdavo perkeliama dalis kremzlės ir kaulo iš to paties sąnario, tik iš mažiau apkrautos vietos", - aiškino Vaikų chirurgijos klinikos poskyrio vadovas Emilis Čekanauskas.
Dabar šis metodas tik iš dalies pritaikytas P.Furmanavičiui, nes buvo suiręs labai didelis jo kelio sąnario kremzlės plotas. Dalis jo pakeista persodintais audiniais, o kita dalis - laboratorijoje išauginta kremzle. A.Urbonui implantuota vien tik užauginta jo kremzlė. Tikimasi, kad ji prigis per mėnesį, ir Lazdijų gimnazijos aktyvistas, mokslo pirmūnas vėl galės ruoštis ekonomikos ar teisės studijoms, žaisti mėgstamą krepšinį.
Gyvas optimizmo pavyzdys
Optimizmo operuotiems vaikinams suteikia kauniečio verslininko Otilijaus Pajaujo pavyzdys. Jau dveji metai, kai vyras nebesilanko pas gydytojus, nors iki to laiko išgėrė kilogramus vaistų ir ištvėrė net penkias kelio sąnario operacijas. „Pirmąkart operavo, kad apkarpytų atšokusią kremzlę, paskui persodino dalį kaulo su kremzle. Tokia operacija buvo pirma Lietuvoje, ją atliko iš Austrijos atvykęs gydytojas.
Per trečią operaciją išlaisvino priaugusią girnelę", - vardijo 38-erių vyras. Visą tą laiką jis kentė skausmus. Po paskutinės, penktos, operacijos, kai buvo implantuota vienoje Italijos laboratorijų užauginta jo kremzlė, net du mėnesius negalėjo sulenkti kojos. Per tą laiką nusilpo raumenys, todėl reikėjo juos gaivinti įvairiomis reabilitacijos priemonėmis. Be jų, išmoko pratimų ir mankštinosi namie. Milimetras po milimetro miklino sustingusį sąnarį.
Praėjusią žiemą O.Pajaujis jau drąsiai slidinėjo Austrijos Alpėse. Tačiau krepšinį ir futbolą žaisti bijo. „Kažkokie psichologiniai stabdžiai įsijungia, ir viskas", - prisipažino buvęs krepšininkas. Jo gydytojas R.Gudas skatina ir krosą bėgti, ir krepšinį žaisti. Tikriausiai taip ir bus, kai atsiras vidinis postūmis. Dabar O.Pajaujis džiaugiasi, kad kojos neskauda nei vaikštant, nei laiptais lipant, kad gali važinėti dviračiu ir slidinėti.