- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios kompanijos analizė. Vokiečiai ir prancūzai kasmet duomenis apie save ištrina milijonus kartų, o lietuviai – tik po tūkstantį.
Kodėl, LNK plačiau papasakojo „NRD Cyber Security“ kibernetinio saugumo ekspertė Živilė Nečejauskaitė.
– Jūsų kolegos atliko tyrimą ir paskelbė, kad lietuviai nelabai naudojasi teise išsitrinti duomenis apie save iš interneto. Kalbu ne apie socialinių tinklų panaikinimą, o apie informacijos, kuri netinka, nepatinka, atrodo neaktuali, paieškos sistemose ištrynimą. Kyla klausimas, nemokame ar nenorime?
– Aš manyčiau, kad greičiausiai žmonės apie tai labiau nepagalvoja negu kad nemoka. Gal tai nėra tiek daug akcentuojama. Iš įmonės perspektyvos mes akcentuojame ir kviečiame žmones pagalvoti apie tai, kad paskyros, kai jos yra aktyvios, kai jose kažkuo dalijamės, mūsų įrašai, nuomonės, nuotraukos, palieka skaitmeninį pėdsaką. Mes nežinome, kas, pavyzdžiui, mūsų nuotrauką išsisaugojo ir kur ji pasiliko. Tad kviečiame jau prieš dalijantis pagalvoti apie keliamą turinį.
– Tai nėra mitas, kad jei ištrinsime duomenis iš interneto, galbūt net savo socialinių tinklų paskyrą, duomenys nepranyks? Juk tikriausiai duomenys yra kaupiami tam tikruose serveriuose, galbūt net ištrinti duomenys gali būti panaudoti?
– Kibernetinė erdvė yra pilna įvairių nežinomųjų ir kaip elgiasi organizacijos, kurios kaupia tuos duomenis, negaliu atsakyti – ar tai iš tikrųjų yra ištrinama, ar ne, ar kažkoks pėdsakas lieka. Tačiau taip gali būti. Mes turime į tai atsižvelgti ir apie tai pagalvoti.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kai kalbama apie duomenis, kiekvienas labai skirtingai supranta šią sąvoką. Kai kurie įsivaizduoja asmens dokumento duomenis, tačiau nesusimąsto, kad ir vaizdai gali būti panaudojami negeriems tikslams.
– Taip, mūsų asmeniniai duomenys turi kur kas platesnę prasmę negu mūsų paso numeris. Tai yra ir mūsų atvaizdas, balsas. Su šiuolaikinėmis dirbtiniu intelektu paremtomis technologijomis darosi vis lengviau atkurti labai realistišką žmogaus vaizdo, garso įrašą. Kuo mes daugiau dalijamės, tuo lengviau yra, pavyzdžiui, mūsų kalbos tam tikrus niuansus atspindėti įraše. Kai įrašai naudojami autentifikacijai, galima apsimesti tuo žmogumi.
Aš manyčiau, kad greičiausiai žmonės apie tai labiau nepagalvoja negu kad nemoka.
– Girdėjau, kad yra net informacijos brokerių, kurie perka informaciją ir vėliau ją parduoda. Ar esate girdėję apie tokius brokerius?
– Tai labai populiaru. Dažnai girdime „nutekėjo duomenų bazė“, „nutekėjo elektroninis paštas“ ir dažnai to nesureikšminame. Tačiau kai turi elektroninį paštą, pirma, ką gali daryti, tai žmogui siųsti laiškus rinkodaros tikslais, žmogus gali gauti jam visiškai neaktualią informaciją. Elektroniniai paštai dar gali būti parduodami juodojoje rinkoje. Dažniausiai tai yra kombinacija, kai nutekinamas elektroninis paštas ir prisijungimo duomenys, taip galima ir nedidelę paskolą pasiimti.
– Tad internete reikia elgtis protingai. Tai nereiškia, kad reikia nebekelti savo nuotraukų, vaizdo įrašų, bet turime pagalvoti ir apie tam tikrus privatumo nustatymus. Galbūt tai jau būtų geras pirmas žingsnis?
– Taip. Taip pat svarbu suprasti, kad kibernetinė erdvė yra pilna neaiškumų, mes daug ko nežinome, naudojantis specialiais įrankiais atkurti žmogaus pėdsakus, kur jis yra, su kuo jis bendrauja ir pan., yra gana nesudėtinga. Tiesiog tai reikia kritiškai įvertinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Reitingų“ redaktorius: išlaidos mokiniui kai kuriose mokyklose skiriasi ir penkis kartus
Išlaidos vienam mokiniui skirtingose Lietuvos savivaldybių mokyklose skiriasi ir penkis kartus, sako „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. ...
-
V. Benkunskas apie komendanto valandą: buvo sukelta panika10
Sostinės meras Valdas Benkunskas pripažįsta, kad gyventojai apie trečiadienio naktį Vilniuje vykusias komendanto valandos įvedimo pratybas galėjo būti informuoti geriau. ...
-
L. Kasčiūnas: per savaitę į komendantūras užsiregistravo apie 2,8 tūkst. piliečių3
Per savaitę į karo komendantūras taikos metu užsiregistravo maždaug 2,8 tūkst. piliečių, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Užmojis: į kariuomenę – sulaukus vos 16 metų7
Toks siūlymas skinasi kelią Seime. Tiek valdantieji, tiek opozicija palaiko, kad į šauktinių sąrašus moksleiviai patektų jau būdami dešimtoje klasėje. Negana to, ir universiteto ar kolegijos slenksčio jaunuoliai negalėtų peržen...
-
V. Rupšys džiaugiasi įveiktu komendanto valandos išbandymu: pirmas blynas nėra prisvilęs1
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tikina, kad antradienio naktį pratybų metu išbandyta komendanto valanda buvo sėkminga. ...
-
Vyriausybė – už įpareigojimą kasmet tikrinti dirbančių su vaikais teistumą
Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įpareigoti darbdavius kasmet tikrinti, ar su vaikais dirbantieji nėra teisti už seksualinius nusikaltimus, o to nepadarius – skirti baudas. ...
-
D. Nausėdienė jungiasi prie O. Zelenskos kampanijos: sieks didinti psichinės sveikatos informuotumą9
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė jungiasi prie tarptautinės Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos inicijuotos kampanijos, kuria siekiama didinti visuomenės informuotumą apie psichinę sveikatą. ...
-
Karo ekspertas: branduolinės pratybos Baltarusijoje gali būti susijusios su Lietuva
Karo ekspertas Oleksandras Musijenka per televizijos maratoną pakomentavo Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą apie branduolines pratybas Baltarusijoje, praneša UNIAN. ...
-
Kritikuoja švietimo reformas: malkų priskaldyta tiek, kad ministro paieškos užsitęsė1
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuotas reformas švietimo srityje. Pasak jo, toks „reformų vajus“ daro žalą, o norin...
-
Transporto agentūra: Lietuvos keliuose sumažėjo „juodųjų dėmių“ – jose žuvo 12 žmonių
Lietuvos valstybiniuose keliuose sumažėjo dideliu avaringumu pasižyminčių vadinamųjų „juodųjų dėmių“, šiose vietose per pastaruosius ketverius metus žuvo 12 žmonių, skelbia Transporto kompetencijų agentūra (TKA). ...