- Artūras Zuokas, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didinimas. Tai – mūsų bei sąjungininkų gynybos galimybių stiprinimas. Kitas aspektas – tokios gamyklos nestatomos vietos rinkai, tik eksportui po visą pasaulį.
Tiesa, pasirašant ketinimų protokolą, mūsų Vyriausybės atstovai rodė kur kas daugiau entuziazmo nei „Rheinmetall AG“ tarptautinių strateginių programų plėtros direktorius Maximillian Froch. Jis buvo gana lakoniškas dėl terminų bei sąlygų. Ir, gaila, kad mūsų žiniasklaida pasitenkino valdžios viešųjų ryšių spaudos pranešimais, nes klausimų, kuriuos reikėtų užduoti, daug. Ypač žinant šios Vyriausybės polinkį į „pjarinius“ veiksmus, realaus verslo veiklos nesuvokimą bei norą užkrauti visuomenei papildomus mokesčius. Tad keturi klausimai, į kuriuos privalome gauti atsakymus.
1 klausimas. Ar „Rheinmetall AG‘‘ ketinimas statyti amunicijos gamyklą Lietuvoje yra susijęs su Valstybės gynybos tarybos sprendimu „Leopard 2‘‘ – jei bus Vokietijos tankai, bus ir gamykla?
Toks mainų, o tiksliau „offset‘‘ principas gana paplitusi praktika gynybos pramonėje, kai valstybė, kuri įsigyja didelių gynybos priemonių ir įsipareigoja ilgam laikui, iš gamintojo reikalauja įsigyti sutartai sumai prekių, kurios gaminamos šiuo atveju Lietuvoje arba investuoti į gamybą vietoje. Man pačiam teko organizuoti tokį sandorį 1995 metais, kai Krašto apsaugos ministerija įsigijo didelį kiekį prieštankinių granatsvaidžių ir amunicijos, o mainais už tai Švedijos gynybos pramonės įmonė „Bofors AB‘‘ įsipareigojo investuoti į gamybą Lietuvoje. Ir nuo to laiko Panevėžio įmonė „Stigma‘‘ gamina skirtingų tipų amunicijos konteinerius, kuriuos perka švedai ir jie keliauja po visą pasaulį.
2 klausimas. „Rheinmetall AG‘‘ savo produkciją eksportuoja po visą pasaulį. Deja, net ir į tas valstybes bei tokiems režimams, kur mes tikrai nenorėtume, kad Lietuvoje pagaminta amunicija atsidurtų. Ar Vyriausybės ketinimų protokole yra numatytas toks ribojimas? Ar Lietuvos valdžia išlaikys – kas įprasta praktika tokiame versle – teisę kontroliuoti galutinį vartotoją (end user certificate)?
3 klausimas. Lietuva turės prisidėti prie šių investicijų. Kiek ir kaip – dar nežinome. Tačiau kodėl Lietuva nedalyvauja Europos gynybos investicijų programoje, kuri dalina 1.5 mlrd. eurų subsidijų gynybos pramonei 2025-2027 m.? Tas pats „Rheinmetall AG‘‘ su Rumunijos įmonėmis dalyvavo ir gavo subsidiją bendriems projektams, kas gerokai mažina šalies finansinį prisidėjimą. Ar tiesiog pakelti mokesčius Lietuvos gyventojams yra lengvesnis kelias?
4 klausimas. Trečiadienį Vyriausybėje vyko diskusijos, kaip didinti gynybos finansavimą. Naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pristatė, kad prioritetas yra oro gynyba, o tankai – tolimos ateities perspektyva (diplomatiškai atsisakyta „Leopard 2‘‘). Nors mes, partija „Laisvė ir Teisingumas“, palaikome tokią poziciją ir visada raginome pirmiausia stiprinti oro gynybą ir prieštankinę ginkluotę, tačiau kyla logiškas klausimas: kokia atsakingų valstybės institucijų sprendimų galia ir subordinacija mūsų šalyje? Ministras vienu pasisakymu „padėjo į pavėsį priimtą“ Valstybės gynimo tarybos sprendimą dėl tankų pirkimo. Ten pat ministras „padėjo“ ir kariuomenės vadą, kuris buvo didelis „Leopard 2‘‘ tankų entuziastas ir nuolat tvirtino, kad tankų Lietuvai reikia. Gal sprendimas atšauktas? Gal įvyko naujos realių karybos ekspertų diskusijos ir pateikta nauja strategija? Gal yra prezidentas, kuris galėtų paaiškinti? Ir ar „Rheinmetall AG‘‘ skubus protokolo pasirašymas nėra situacijos gelbėjimas, kaip nors išlaikyti įsipareigojimą įsigyti tankus?
Sunku tartis su valstybe, kurioje neaišku, kas ir kaip priima sprendimus. Ir kas nors už ką nors atsako.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl mes ne Amerika?1
Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai1
Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3
Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė17
Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas103
Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2
Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...
-
Nusilenkti Mamai1
Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...
-
Skaniai gyvename13
Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...
-
Putinai kyla į paviršių8
Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...
-
Juoda – tai balta4
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...