- Rosita Lekavičienė, KTU profesorė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neretai psichologų klausiama, ar galima patobulinti bendravimą, o jei taip, prašoma išmokyti įvairių bendravimo technikų – konfliktams spręsti, emocijoms suvaldyti, atsikratyti manipuliatorių ir taip toliau.
Be abejo, bendravimo efektyvumo didinimo taisyklių yra. Ne vienas jūsų skaitėte Deilo Karnegio patarimus – mokėk išklausyti iki galo, nepradėk kaltinti, mokėk pagirti ir pan. Antra vertus, turbūt pastebėjote ir tokį dalyką – taisykles perskaityti lengva, tačiau dažniausiai jos neįsitvirtina jūsų elgesyje. Kodėl? Todėl kad dauguma mūsų elgesio modelių, bendravimo šablonų yra tiesiog į mus įaugę. Kartodami juos metų metus mes negalime jų staiga pakeisti. Šie elgesio šablonai yra automatizuoti, neretai atsinešti netgi iš vaikystės, ir veikia tarsi savaime, mūsų sąmonei nelabai ir spėjus įsikišti. Ir ką tuomet sakome apie elgesio efektyvinimo taisykles ir technikas? ,,......gyvenime viskas kitaip! Visi patarimai yra gryniausia teorija “.
Kitaip tariant, žmonėms yra sunku suprasti, kad pakeisti savo įsišaknijusį elgesį – tai beveik tas pats, kas išmokti naują užsienio kalbą. Jūs puikiai suprantate, kad perskaitę, pvz., vengrų, kalbos vadovą nepradėsite iškart kalbėti vengriškai – tam reiks ilgų pratybų, praktikos, o svarbiausia – motyvacijos: apskritai nenumoti ranka sakant, kad užteks man ir anglų kalbos. Panaši situacija yra ir mokantis naujų bendravimo efektyvinimo technikų. Sakau panaši, o ne tokia pat. Jeigu pirmuoju atveju mes sąmoningai suprantame, kad reikia daug pastangų ir valios naujos kalbos išmokimui, tai pastaruoju atveju tik retas pripažįsta, kad nepakako valios kartoti ir kartoti rekomenduojamą elgesio algoritmą. Kartoti gyvenimiškose situacijose tol, kol jis automatizuosis ir taps jūsų asmenybės dalimi, o ne primesta taisykle, kuri vargina ir kurią nuolat reikia prisiminti.
Žmonėms yra sunku suprasti, kad pakeisti savo įsišaknijusį elgesį – tai beveik tas pats, kas išmokti naują užsienio kalbą.
Naujų psichologinių technikų mokymąsi galima lyginti ir su važiavimu dviračiu: jeigu jūs jo neturite ir nenorite turėti, tai dviračio ir nepirksite. Tas pats ir su psichologiniais patarimais: kol nėra motyvo ir noro keisti savo elgesį – patarimai beverčiai. Antroji stadija – kai suprantate, koks geras daiktas yra dviratis! Jis gali duoti laisvę, galimybę kitaip pamatyti aplinką, galbūt įgyti ir naujų draugų. Tačiau kartu suprantate, kad ne viskas taip paprasta: pusiausvyra, pedalai, vairas, aplinkos ženklai – viską reikia stebėti, suderinti. Panašu ir su psichologų siūlomais algoritmais: noras keisti save gali būti didžiulis, bet bandant pritaikyti realybėje daug kas atrodo nenatūralu, dirbtina, nesiderina su jūsų įprastu elgesiu. O dar reikia stebėti ir reaguoti į kintančią bendravimo situaciją, į prieš jus esantį žmogų. Ir reaguoti ne taip, kaip esate įpratę, o psichologiškai teisingai, pagal naujas taisykles. Ypač tai sunku stresą keliančioje situacijoje, nes tuomet žmogus yra linkęs grįžti į lengviausią kelią, t.y., imamasi elgtis taip, kaip elgėmės metų metus. Tad šioje antroje stadijoje neretai ir pasiduodame... Na, o trečioji stadija, kai lekiame dviračiu, džiaugiamės laisve ir nereikia galvoti apie vairą, pedalus ir savo kojas – beveik viskas automatizuota! Patikėkite, įmanomas toks lygmuo ir mokantis efektyvaus bendravimo. Bendravimo, kuris atneša pozityvių pokyčių jūsų tarpasmeniniuose santykiuose ir kuris nereikalauja įtampos galvojant ką ir, svarbiausia, kaip pasakyti.
Tad išvada galėtų būti tokia: jokia psichologinė technika neveikia savaime, tokios tiesiog nėra. Technika iš tikro pradeda veikti tik tuomet, kai yra ,,suderinta“ su pačiu žmogumi. O tai reiškia aiškią motyvaciją ir rimtas pastangas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dešimt būdų, kaip pagerinti psichologinę sveikatą
Europos rizikos stebėjimo tarnybos ataskaitos duomenimis, net 50–60 proc. visų atvejų, kai žmonės yra nedarbingi, nulemia darbo aplinkoje patiriamas stresas. Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė siūlo de&scaron...
-
Emocinės gerovės konsultantų paslaugos lieka Kauno rajone6
Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Kauno rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gerovės konsultantų paslaugų prieinamumo gerinimas Kauno rajono savivaldybėje“. Projekto tikslas buvo Kaun...
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?6
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti22
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...