Sumaniose gyvenvietėse žmonės laimingesni?

Panašaus tipo iniciatyva įgyvendinama ir Lietuvoje – Žemės ūkio ministerijos 2023–2027 m. strateginiame plane numatytas sumaniųjų kaimų kūrimas ir plėtra. Tačiau užsienio šalyse ši praktika labiau pažengusi.

– Jūs žinomas kaip sumaniųjų gyvenviečių judėjimo pradininkas. Kuo šis prieš šešerius metus gimęs judėjimas yra svarbus šiuolaikiniame pasaulyje?

– Sumaniose gyvenvietėse (angl. smart villages) pirmenybę skiriame aplinkos tausojimui. Jei skęsta planeta, skęsime ir mes visi. Tad, pirma – planeta ir žmonės, o tuomet – technologijos ir verslas.

Tik maža dalis pasaulio gyvena JAV ar Europoje. Didžioji dalis populiacijos susibūrusi Indijoje, Kinijoje, Indonezijoje, Afrikoje. Deja, šie regionai dažnai ignoruojami. Jiems nekuriama prekių ir paslaugų, nesistengiama pasirūpinti šių gyventojų komfortu ir gerove. Sumaniomis gyvenvietėmis pirmiausia siekiama skatinti darnų šių regionų vystymąsi. Kai žmonės gyvena vietinėje ekosistemoje, vartoja lokaliai užaugintą maistą, mažiau keliauja, jie kuria vertę pasauliui, palaikydami ir savo bendruomenę.

Skaitmeninės technologijos šiandien mums leidžia siekti šių tikslų. Pagalvokime, kad per metus apie 1,5 mlrd. žmonių, o tai – daugiau nei visa Indijos populiacija, skris lėktuvu. Ką tai reiškia? Tai didelis kuro sunaudojimas, daug sugaišto laiko, be to, kelionei, nakvynei ir kitiems procesams skirtų išteklių eikvojimas. Jei tie patys žmonės liktų gyventi savo bendruomenėje, kuri su pasauliu būtų sujungta internetu ir turėtų tinkamų energijos šaltinių, jie galėtų įgyti tinkamą kvalifikaciją ir dirbti tarptautinėse įmonėse iš savo kaimo ar miestelio. Šie žmonės gali gauti reikiamus sertifikatus, įrangą ir įsidarbinti, kartu išsaugoti ir asmeninės laimės veiksnį. Kodėl jie būtų laimingesni? Jie liktų su savo šeimomis ir bendruomenėmis, išsaugotų savo tradicijas, šeiminį paveldą. Išmaniųjų kaimų koncepcija apima visas šias sritis.

Jei skęsta planeta, skęsime ir mes visi. Tad, pirma – planeta ir žmonės, o tuomet – technologijos ir verslas.

Tokiuose pridėtinę vertę bendruomenei ir visam pasauliui kuriančiose sumaniose gyvenvietėse nereikalinga net sudėtinga infrastruktūra. Vienintelė būtina sąlyga – internetas ir skaitmeninės platformos. Mes investuojame į žmonių gebėjimus gyventi savo aplinkoje, suteikdami jiems galimybę kurti visame pasaulyje pasitelkiant pasaulines technologijas. Stipriname tuos, kurie gyvena nutolusiose, mažai urbanizuotose vietovėse, kurias įprastai pasiekia mažiau galimybių. Taip atliekame ir kitą svarbią misiją – rūpinamės vienas kitu, skatiname lygybę ir sąžiningumą.

– Kaip veikia sumanių gyvenviečių judėjimas? Kokių tikslų siekiate?

– Kartu su Berklio komanda atlikome pirmąją bandomąją programą. Mūsų tikslas – padėti su skurdu kovojantiems Indijos gyventojams, sudaryti galimybes pasiekti tarptautines rinkas. Turėdami duomenų sėkmingai veikti, jie neturi žinių ir įgūdžių, kaip savo galimybes išnaudoti. Mes jiems padedame atsidaryti banko sąskaitą, gauti pradinį žinių bagažą, susikurti tinklalapį, išmokti naudotis siuntų ar kitomis svarbiomis paslaugomis. Paprastai Indijos kaime gyvenančiai moteriai atlikti šias užduotis vienai pirmą kartą būtų per sudėtinga, tačiau su minimaliomis mūsų pastangomis ji ne tik gali pradėti savo veiklą, bet ir apmokyti dar dešimt kitų kaimo moterų ir visus savo šeimos narius. Tokiu būdu savo veiklą vykdantys kaimo gyventojai pasiekia klientus visame pasaulyje – nuo San Chosė iki Londono, nuo Melburno iki Čikagos.

Taip tausojami ištekliai, laikas, skatinamas efektyvumas, greitas veikimas rinkoje. Visi šie veiksniai iliustruoja sumaniųjų gyvenviečių koncepcijos galią, kurios prioritetų sąraše – planetos tausojimas ir paprastų žmonių įgalinimas.

– Gal galite pasidalyti praktiniais pavyzdžiais, kaip technologijos skatina darnų vystymąsi sumanių gyvenviečių atveju?

– Leiskite pasidalyti su jumis istorija. Vienas iš Indijos valstijų ministrų apsilankė Berklyje ir pareiškė susidomėjimą sumaniųjų gyvenviečių koncepcija. Pagrindinis jo tikslas ir noras – kad jauni, talentingi ir motyvuoti žmonės liktų gyventi valstijoje. Šiam siekiui įgyvendinti jis norėjo gyventojams sudaryti sąlygas išmokti programuoti ir tinkamai naudotis skaitmeninėmis technologijomis.

Įprasta, kad gabūs ir motyvuoti Indijos žmonės migruoja į didesnius miestus ar kitas šalis, teikdami naudą kitiems, bet ne savo bendruomenei. Sulaukęs jo prašymo, sutikau prisidėti prie jo tikslų įgyvendinimo. Kreipiausi į įvairias įmones, ir kompanija „Salesforce“ sutiko įsipareigoti mokyti žmones per skaitmenines platformas. Norint mokytis jiems pakanka interneto ryšio. Bendrovė moko programavimo, suteikia reikalingus įrenginius ir galimybę įsidarbinti. Ši iniciatyva jau vyksta.

Tokiu pat principu talentų sau gali ieškoti bet kuri pasaulio kompanija. Iš pandemijos išmokome, kad fizinis kontaktas nereikalingas tam, kad kurtume vertę. Toks veikimo principas draugiškesnis ne tik aplinkai, bet ir žmogui, o kartu – efektyvesnis ir verslui. Tai ir įkūnija tvarumą – gyventi laimingai su savo šeima nekenkiant planetai.