Kodėl brangsta „lietuviškos“ paskolos?

Pastaruoju metu nuolat mažėjusios „Vilibor“ palūkanų normos šiomis dienomis šoktelėjo į viršų. Tai reiškia, kad paskolas litais iš bankų pasiėmę gyventojai turės mokėti didesnes palūkanas.

Palūkanų normų šuolis

Per pastaruosius metus metinė „Vilibor“ palūkanų norma sumažėjo nuo 2,09 iki 0,82 proc. Tačiau balandžio 15 d. „Vilibor“ šoktelėjo iki 1,35 proc.

„Vilibor“ apskaičiavimui naudojamos ne mažiau kaip 5 bankų skelbiamos palūkanų normos. Šie bankai turi atlikti operacijas tarpbankinėje indėlių ir paskolų rinkoje bei būti didžiausiais jos dalyviais.

„Vilibor“ apskaičiuojamos taip: didžiausia ir mažiausia užfiksuotos palūkanų normos atmetamos, o iš likusių atitinkamo termino palūkanų normų apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis.

Pasak finansų analitikų, būtent šioje apskaičiavimo metodikoje ir slypi „Vilibor“ palūkanų normų didėjimo priežastis. Iki šiol vienas bankų, kurio skelbiamos palūkanų normos buvo naudojamos „Vilibor“ palūkanų normoms apskaičiuoti buvo „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius. Tačiau šis bankas nusprendė pasitraukti iš Lietuvos ir visas finansines operacijas sukoncentruoti Latvijoje.

Pasitraukus „UniCredit Bank“ jo vietą tarp penkių bankų, kurių duomenimis remiamasi skaičiuojant „Vilibor“ palūkanų normas užėmė Medicinos bankas, kuris skolina brangiau nei didieji, stambius akcininkus užsienyje turintys bankai.

Šiuo metu „Vilibor“ skaičiuojamos remiantis SEB, „Swedbank“, DNB, Šiaulių ir Medicinos bankų palūkanų normomis.

Kaltas vienas bankas?

„Vilibor“ palūkanų normos didėjimo priežastys, mano manymu, yra daugiau nei banalios. Taip yra dėl skaičiavimo metodikos, o ne dėl kažkokių fundamentalių priežasčių, - sakė „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė. – Pasitraukus „UniCredit Bank“ reikėjo penkto banko, ir juo tapo Medicinos bankas. Tai yra mažas, lokaliai veikiantis bankas, tad natūralu, jog jo siūlomos palūkanų normos yra didesnės".

Pasak jos, situaciją galėtų pasikeisti, jei į Lietuvos bankininkystės rinką ateitų naujas stambus žaidėjas arba jei „Vilibor“ palūkanų normų apskaičiavimo metodika būtų pakeista taip, kad mažesnę įtaką turėtų smulkesni bankai. Vis dėlto mažai tikėtina, kad antrasis variantas įvyktų artimiausiu metu.

„Jei Lietuva tikrai sieks 2015-aisiais įsivesti eurą, o kol kas, rodos, toks ryžtas demonstruojamas, tai vargu ar tokiu metu verta įnešti sumaišties į bankų sektorių ir finansų rinkas. Tad kol niekas nesikeis, gyventojams, kurie turi paskolas litais su kintamomis palūkanomis, teks už jas mokėti daugiau“, - nepaguodė V. Klyvienė.

Medicinos banko atstovai šios situacijos nekomentuoja, nurodydami tik tiek, kad „Vilibor“ palūkanų normų skaičiavimas yra Lietuvos banko kompetencija.

Įžvelgia trūkumų

Lietuvos bankų klientų asociacijos direktorius Rūtenis Paukštė taip pat sako, jog „Vilibor“ palūkanų normų apskaičiavimo metodika turi trūkumų.

„Jeigu vienas bankas, tiksliau, net ne bankas, o bankelis, gali padaryti tokią įtaką, reiškia su sitema tikrai kažkas negerai ir metodiką reikia keisti. Turime Lietuvoje keletą bankų ir bandome virti kažkokią košę. Akivaizdu, kad tai, kas veikia brandžiose, didelėse rinkose, mums netinka“, - dėstė R. Paukštė.

Pasak jo, kas galėtų paneigti, kad kai bankų nedaug, jie dėl palūkanų normų gali daryti tam tikrus susitarimus. „Nesu aštrus žmogus, bet tai, kas vyko nuo 2009-ųjų, kai “Vilibor„ nuolat ir smarkiai kilo, buvo įteisinta vagystė. Kitose šalyse už tokius dalykus žiauriai baudžiama“, - kaltinimų bankams netiesiogiai pažėrė Bankų klientų asociacijos vadovas.