- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje iš Rusijos koncerno „Gazprom“ tiekiamos dujos turėtų būti pigesnės nei Vokietijoje, nes atstumas vamzdynais iki Lietuvos yra daug trumpesnis, teigia prezidentės patarėjais ekonomikos klausimais. Pasak Nerijaus Udrėno, Lietuvai taip pat trukdoma pigesnių dujų įsigyti iš Vakarų Europos.
„Dabartinėje situacijoje yra visiškai nenormalu, kai mes, priklausantys bendrai Europos rinkai, už tokią visiškai vienodą prekę kaip dujosturime mokėti skirtingai. Nors Lietuvoje jos turėtų būti pigesnės, nes, jeigu jos pumpuojamos vamzdynu iš Rusijos, tai atstumas yra daug trumpesnis iki Lietuvos. Taigi ir tas kelias turėtų būti pigesnis ir dujos Lietuvoje natūraliai turėtų kainuoti pigiau negu Vokietijoje“, - antradienį Žinių radijui teigė N. Udrėnas.
Pasak šalies vadovės patarėjo, Lietuvai trukdoma įsigyti pigesnių dujų Vokietijoje.
„Tačiau dabar ne tik kad dujos yra brangesnės Lietuvoje, tačiau net trukdoma įsigyti šių pigesnių dujų Vokietijoje, kadangi, natūralu, suprantam - ekonominė situacija Europoje sudėtinga. Nereikia tiek dujų, kiek anksčiau, todėl tiekėjai turi jų perteklių Vokietijoje ir norėtų jas parduoti kitiems, taip pat ir Lietuvai, tačiau tam keliamos įvairios kliūtys ir taip daroma žala vartotojams“, - sakė N. Udrėnas.
Pasak jo, „Gazprom“ siūloma ilgalaikė sutartis Lietuvai yra nenaudinga, nes ateityje dujų kaina turėtų mažėti.
„Taigi ilgalaikės sutartys yra nenaudingos Lietuvai, nes prognozuojama, kad dujų rinka bus lankstesnė ir vis naudingesnė vartotojams. (…) Laukiame, kad atnaujinus atominių elektrinių darbą Japonijoje, o JAV plečiant suskystintų gamtinių dujų eksportą, dujų kainos kris“, - teigė prezidentės atstovas.
Pasak jo, ilgalaikės sutarties nuostata yra „Gazprom“ bandymas kuo ilgiau išlaikyti savo monopolinę padėtį šalyje, riboja konkurenciją ir prieštarauja Europos Sąjungos laisvam prekių judėjimui.
N. Udrėno teigimu, bet kokias Rusijos energetikos milžinės nuolaidas reikia vertinti atsargiai, jei jos tolina Lietuvos energetinė nepriklausomybę.
„Tai yra ir tam tikro politinio spaudimo instrumentas ir tas akivaizdu iš kitų šalių pavyzdžių ir nereiktų to pamiršti, o Lietuvos energetinė nepriklausomybė - svarbiausias mūsų prioritetas, todėl bet kokios nuolaidos, kurios tolina mus nuo šio tikslo, reikėtų vertinti atitinkamai“, - sakė N. Udrėnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus1
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą2
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...
-
Lietuvai mažinant iškastinio kuro naudojimą, LEA pristatys numatomus pokyčius elektros rinkoje
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys prognozes, kaip atsisakant iškastinio kuro iki 2030 metų turėtų keistis energijos išteklių kainos rinkoje. Šie duomenys, LEA teigimu, bus įtraukti į naująją Nacionalinę e...
-
Lietuva ir Kazachstanas pasirašys memorandumą dėl transporto koridoriaus4
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Kazachstano transporto ministras Maratas Karabajevas penktadienį pasirašys memorandumą dėl tarptautinio transporto koridoriaus tarp Europos ir Vidurinės Azijos plėtros. ...
-
Prakalbo apie pensijų kaupimą: pasitraukimas iš antrosios pakopos – tik kritiniais atvejais34
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose kaupia kone 1,5 mln. gyventojų. Kai kurie jų iš kaupimo norėtų pasitraukti. Tačiau politikai, lyg ir sutarę tokią galimybę suteikti, pasiklydo interpretacij...