- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno miesto mokslo premija šiemet skirta profesoriui, Lietuvos mokslo akademijos (LMA) nariui Jurgiui Kazimierui Staniškiui. Pasak profesoriaus, vienas reikšmingiausių jo mokslinės veiklos etapų prasidėjo visai neseniai – jis laimėjo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) konkursą ir tapo šios organizacijos Globalaus darnaus vystymosi nepriklausomų mokslininkų grupės nariu.
"Kaunas – vienintelis miestas šalyje, kurio vadovai prisimena ir įvertina nepelnytai dabartinėje visuomenėje užmirštus mokslininkus. Kauno miesto mokslininko premija užims reikšmingą vietą, ir tikiuosi padės atkreipti visų visuomenės sluoksnių dėmesį į tai, ką šiandien globalus ir vietinis mokslas teigia apie žmonijos galimybes išlikti, o gal ir suklestėti", – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius.
Išskirtinė užduotis
KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) įkūrėjo, J.K.Staniškio, pastarųjų beveik trisdešimties metų mokslinė veikla apima pramonės darnaus vystymosi inovacijų kūrimą ir diegimą, taip pat neigiamo poveikio mažinimą aplinkai ir žmogui.
2016 m. profesorius laimėjęs JTO pasaulinį konkursą Generalinio sekretoriaus Ban Ki Moon kvietimu pradėjo dirbti Globalaus darnaus vystymosi Nepriklausomų mokslininkų grupėje. Mokslininkams buvo pavesta parengti Pasaulinę darnaus vystymosi ataskaitą – įvertinti žmonijos ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę situaciją, sukurti globalaus darnaus vystymosi modelį ir JT šalių partnerių vyriausybėms parengti diegimo veiksmų rekomendacijas.
LMA ir Lietuvos mokslo tarybos bendru sutarimu, profesorius buvo atrinktas Lietuvos kandidatu dalyvauti šiame konkurse. Iš konkursą laimėjusių 15 mokslininkų, atstovaujančių 193 JTO valstybes nares, J.K.Staniškis – vienintelis Centrinės ir Rytų Europos regiono atstovas.
"Po trejų metų intensyvaus darbo, Pasaulinė darnaus vystymosi ataskaita "Ateitis yra dabar – mokslas darniam vystymuisi pasiekti" (angl. "Future is Now – Science for Achieving Sustainable Development’ 2019") buvo parengta laiku", – džiaugiasi J.K.Staniškis.
Ataskaita buvo pristatyta šių metų rugsėjo 23–25 d. viršūnių susitikime JT Generalinėje Asamblėjoje. Šalių narių aukščiausi vadovai pritarė ataskaitos teiginiams ir rekomendacijoms bei išreiškė norą tolimesniam bendradarbiavimui, sprendžiant gyvybiškai svarbias žmonijos problemas.
Reikšmingas dešimtmetis
Šiuo metu vyksta Pasaulinio darnaus vystymosi ataskaitos diegimo regioniniai konsultaciniai forumai, kuriuose dalyvauja regiono valstybių politikos, mokslo ir visuomenės atstovai, JT atsakingi darbuotojai, nepriklausomų mokslininkų grupės nariai.
"Toks renginys jau įvyko Europoje, Briuselyje. Prieš kelias dienas grįžau iš Konsultacinio forumo Džakartoje, Indonezijoje, kuriame Pasaulinio darnaus vystymosi perspektyvas aptarė Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybės. Tai regionas, nuo kurio vystymosi krypties ir sėkmės priklausys visos žmonijos likimas", – pasakoja J.K.Staniškis.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad darnaus vystymosi tendencijos daugelyje šalių yra teigiamos, tačiau jos vyksta per lėtai. Ataskaitoje pabrėžiama, kad reikiamą įgyvendinimo pagreitį reikia pasiekti per ateinančius dešimt metų, nes vėliau planetoje prasidės negrįžtami globalios ekosistemos pokyčiai.
"Šiandien reikalingos struktūrinės ekonomikos, vartojimo ir gamybos bei paslaugų sistemų, vertybių transformacijos. Jeigu kviesime visuomenę "teisingai" elgtis neatlikę minėtų struktūrinių transformacijų, t.y. "blogoje" sistemoje, sunku tikėtis reikalingų pokyčių apskritai", – paaiškina KTU APINI įkūrėjas.
Mokslininkai įspėja, kad yra keturi darnaus vystymosi sėkmę lemiantys procesai, kurie blogėja globaliai.
"Tai – didėjanti socialinės atskirtis, mažėjanti biologinė įvairovė, klimato kaita ir augantis atliekų susidarymas. Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių minėtos problemos tik aštrėja, yra neteisingi vartojimo įpročiai ir verslo bei gamybos būdai, kurie darnaus vystymosi požiūriu tiesiog nepriimtini nei lokaliai, nei globaliai", – teigia mokslininkas.
Profesorius sako, kad reikia nuolat tobulinti ir sėkmingai diegti naujus valdymo principus – individualius ir kolektyvinius žmonių veiksmus, ekonomines ir finansines priemones, atsakingą vartojimą ir darnią gamybą, mokslą ir technologijas, grįstus ilgalaike perspektyva. Labai svarbu skirti prioritetą socialinių problemų sprendimui, tausoti gamtinius išteklius ir energiją, nenaudoti toksinų ir nedegraduojančių medžiagų.
"Tai yra vienintelė globalaus darnaus vystymosi įgyvendinimo garantija", – pabrėžia J.K.Staniškis.
Svarbūs akcentai
Nepriklausomų mokslininkų grupė pasiūlė originalų Pasaulinio darnaus vystymosi modelį – sistemą, kuri apjungia pagrindines šešias globalaus vystymosi sritis: žmonių gyvenimo kokybė ir galimybės, darni ir teisinga ekonomika, aprūpinimo kokybišku maistu sistemos, energijos prieinamumas ir dekarbonizacija, miestų ir priemiesčių darnus vystymasis, globali ekosistema.
"Trumpai tariant, globalaus darnaus vystymosi modelio centre yra žmogus, jo vertybės ir gyvenimo kokybė", – pastebi profesorius.
Tokie sprendimai, pasak mokslininko, būtini globaliam, regiono, šalies, miesto ar verslo vystymuisi.
"Todėl tarpsritiniai moksliniai tyrimai skubiai turi įgyti kitą pagreitį ir iš esmės pakeisti studijų turinį. Tai labai taikytina ir Lietuvos mokslo bei studijų sistemai", – sako J. K.Staniškis.
Įvertino du mokslininkus
Kauno miesto mokslo premija skiriama kasmet mokslininkams už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius mokslo pasiekimus ar novatoriškas mokslines idėjas ir jų įgyvendinimą Kaune.
Premijos dydis siekia 5 tūkst. eurų.
Mokslo premijos skiriamos nuo 2013 m., o 2015 m. numatyta galimybė teikti dvi premijas: vieną už nuopelnus fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ar technologijos mokslų srityje, kitą – už socialinius ir humanitarinius mokslus.
Šiemet Kauno mokslo premija taip pat skirta Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Gintautui Mažeikiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Blue Origin“ pirmą kartą nuo 2022-ųjų paleido turistus į kosmosą2
Jeffui Bezosui (Džefui Beizosui) priklausanti aerokosminių technologijų bendrovė „Blue Origin“ pirmą kartą po 2022 metais įvykusios raketos be įgulos avarijos, dėl kurios buvo sustabdyti jos skrydžiai su įgula, paleido turistus į kosmos...
-
VDU mokslininkai pirmą kartą pasaulyje nuskaitys stumbrų genomą2
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai ketina nuskaityti Lietuvoje gyvenančių stumbrų genomą. ...
-
Kai technologijos pasitarnauja: dirbtinis intelektas atkūrė balsą1
Naudojant dirbtinio intelekto balso klonavimo technologiją labai lengva apsimesti kitais asmenimis, todėl vis dažniau baiminamasi, kad tai gali tapti pagrindiniu sukčių įrankiu. Vis dėlto technologija gali ir pasitarnauti. Štai amerikiečių medi...
-
A. Armonaitė Vokietijos kosmoso bendrovę OHB paragino plėsti bendradarbiavimą2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Vokietijos kosmoso bendrovę OHB paragino plėsti bendradarbiavimą su Lietuvos įmonėmis. ...
-
Startuoliai meta iššūkį: kviečia pasitikrinti savo IT žinias
Lietuvoje ir kitur pasaulyje IT talentų svarba kasmet auga – norėdami paskatinti susidomėjimą IT sritimi, pasitikrinti ir atsinaujinti savo IT žinias, Lietuvos startuoliai su partneriais šiandien, gegužės 17 d., nuo 8 iki 20 val. organizuoj...
-
Nutekinta 150 tūkst. lietuvių paskyrų: kodėl tapome grobikų taikiniais?2
Apie tai, kaip apsaugoti savo elektronines paskyras, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Surfshark“ atstove Lina Survila. ...
-
Lietuva ir NASA pasirašė susitarimą dėl kosmoso tyrinėjimų5
Lietuva pasirašė JAV Valstybės departamento ir kosmoso agentūros (NASA) inicijuotą „Artemis“ susitarimą, kuriuo įtvirtinami praktiniai saugaus ir tvaraus kosmoso tyrinėjimo principai. ...
-
Naujausias mokslininkų tyrimas šokiruoja: laukia badas, konfliktai, masinė migracija14
Šimtai geriausių pasaulio klimato mokslininkų prognozuoja, kad dar šį šimtmetį pasaulio temperatūra kils mažiausiai 2,5 °C, viršydama tarptautiniu mastu nustatytus tikslus ir sukeldama katastrofiškas pasekmes žmon...
-
Užkrečianti gimnazistų motyvacija3
Jaunieji Kauno jėzuitų gimnazijos robotų užkalbėtojai sužavėjo pasaulį. Iš varžybų Hjustone moksleiviai grįžo su ypatingu apdovanojimu. ...
-
Kauno kolegijos palinkėjimas ketinančiam studijuoti: atrask savo arkliuką1
„Atrask savo arkliuką“ – skambia žinute, o kartu ir linkėjimu Kauno kolegija pasitinka tuos, kurie šiemet dairosi studijų ir laukia artėjančio bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas laikotarpio. Pasak kolegijos atstov...