Ministras apie pasikeitusius Rusijos veiksmus: jei tikisi, kad mes tylėsime, jie to tikrai nesulauks

„(...) Jie (Rusija – BNS) nuo kibernetinės, dezinformacijos sričių pereina prie fizinės, kuri daro poveikį lėktuvams, kasdieniam mūsų regione gyvenančių piliečių gyvenimui“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Gabrielius Landsbergis.

Estija, Latvija ir Lietuva praėjusį mėnesį įspėjo, kad plačiai paplitęs Rusijos vykdomas GPS trikdymas didina aviacijos incidentų grėsmę.

Dėl vykdomų trikdžių Estija trečiadienį išsikvietė Rusijos reikalų patikėtinį.

Anot šalies, Rusijos vykdomas GPS signalų trikdymas padarė didelę žalą oro eismui regione, o labiausiai tai pasireiškė skrydžių tarp Helsinkio ir Tartu sustabdymu.

„Tai nėra naujas reiškinys, tačiau jis palieka tam tikrų pasekmių, kurios kelia nerimą“, – kalbėjo naujoji Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė.

G. Landsbergis siūlė įvesti sankcijas asmenims, atsakingiems už šiuos veiksmus. Jis pridūrė manantis, jog svarbu „pasiųsti Maskvai žinią, kad jie neveikia pilkojoje zonoje“.

„Jei jie tikisi, kad mes tylėsime, jie to tikrai nesulauks. Mes matome, žinome ir veikiame prieš tai“, – teigė ministras.

Rusijos hibridinė veikla kelia vis daugiau problemų Europoje ir kitur. Šią savaitę kelios Europos šalys dėl Maskvos ar su Rusija susijusių grupių organizuojamų hibridinių ir kibernetinių atakų iškvietė šios šalies diplomatus.

Ukrainiečiai pripažįsta, kad situacija, kuri yra dabar, yra sunkiausia nuo karo pradžios.

Ukrainai patiriant sunkumų, G. Landsbergis kviečia neieškoti išimčių sankcijoms Rusijai

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigia, kad Ukrainai susiduriant su sudėtinga situacija fronte, Vakarams nereikėtų ieškoti sankcijų Rusijai taikymo išimčių.

Anot jo, plataus masto invazijos pradžioje sankcijos atliepdavo situaciją karo fronte.

„Frontui prastėjant, sankcijos būdavo griežtesnės, Europos Sąjungos tonas būdavo stipresnis. Ukrainiečiai pripažįsta, kad situacija, kuri yra dabar, yra sunkiausia nuo karo pradžios. Tačiau tai ne visada atsispindi oficialiuose pareiškimuose“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Reikia adekvačiai vertinti situaciją, kuri vyksta. Kai mes Vakarai ieškome išimčių iš teikiamų sankcijų, atkreiptume dėmesį, kas vyksta Ukrainoje. Ar iš tikrųjų dabar moraliai teisinga ir tas laikas ieškoti papildomų išimčių, lengvatų ir nukėlimų, o ne reaguoti į tą situaciją, kuri yra šiandien fronte?“ – svarstė jis.

Ministro teigimu, Ukraina susiduria su ypatingais sunkumais fronte ir ginklų tiekimas nėra toks spartus, kad „leistų iškart“ pasiekti rezultatus.

Europos Sąjunga vasario pabaigoje oficialiai įvedė 13-ąjį sankcijų Maskvai paketą, šiuo metu rengiamas 14-asis.

ES šiuo metu taiko sankcijas apie 1,5 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos piliečių bei 207 subjektams.