- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tiek daug dirbančiųjų Lietuvoje nebuvo per 25 metus. Vien per metus į darbo rinką įsiliejo 40 tūkst. naujų darbuotojų. Tačiau ekonomistai pastebi, kad dirbti ateina ne lietuviai, o užsieniečiai. Tuo metu vietiniams gyventojams įsidarbinti vis sunkiau – gyventojų, kurie metus negali susirasti darbo, taip pat rekordiškai daug. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta, jog situacija kelia nerimą, todėl siūlo griežtinti kvotas.
Egiptietis Ahmed neplanavo suktis virtuvėje ir gaminti kebabus Lietuvoje.
„Ilgą laiką žaidžiau futbolą Egipte, o po operacijos planavau tapti treneriu“, – pasakojo egiptietis.
Mesti sportą vyrą paskatino sudaužyta širdis – skyrybos su žmona ir viršininko Aihan skambutis, kad Lietuvoje yra laisva darbo vieta.
„Negaliu rasti darbuotojų, niekas nenori. Pas mus labai karšta ir niekas nenori dirbti, truputį sunku“, – teigė turkas Aihan.
Dirbančiųjų skaičius šių metų pirmąjį ketvirtį buvo didžiausias per 25 metus. Į darbo rinką įsiliejo dar 40 tūkst. darbuotojų. Dauguma jų yra ne Lietuvos gyventojai, o atvykėliai. Taip jau ne pirmi metai.
„Mes matėme 2022 metais 70 tūkst., pernai 40 tūkst., didžioji dalis atvažiuoja dirbti ir dėl to auga užimtumas“, – aiškino ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Vis daugėja centrinės Azijos valstybių užsieniečių – Uzbekistanas, Kazachstanas, Kirgizstanas, Tadžikistanas, nors pagrindinės išlieka Ukraina ir Baltarusija“, – sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Paradoksas, bet daugėjant dirbančiųjų, daugėja ir bedarbių. Pirmąjį metų ketvirtį jų padaugėjo 11 tūkst. Tokio bedarbių skaičiaus nebuvo nuo 2015 metų. Ekonomistai sako, kad tie bedarbiai – Lietuvos gyventojai.
„Darbdaviai mieliau renkasi tuos darbuotojus, kurie nekelia klausimų ir dirba prastose sąlygose. Jie atsisako mūsų lietuvių dėl to, kad mes pagrįstai norime dirbti saugiai ir uždirbti oriai“, – aiškino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
„Atlyginimai nebėra tas dalykas dėl ko migrantai išstūminėja lietuvius, dažniausiai migrantai užima tas vietas, kurios yra laisvos“, – sakė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Dažnas atvykėlis griebiasi paprastų darbų. Migracijos departamentas pastebi, kad iš 100 tūkst. užsieniečių vos 8 tūkst. įsidarbina ten, kur reikia išsilavinimo.
Darbdaviai mieliau renkasi tuos darbuotojus, kurie nekelia klausimų ir dirba prastose sąlygose.
„Pastebime, kad apie 40 proc. užsieniečių, kuriuos patikriname, net nežino, pas kokį darbdavį vyks, kuo užsiims. Pavyzdžiui, jei vyksta į statybas, tai nelabai žino, kaip maišomas betonas“, – teigė E. Gudzinskaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai situacija kelia nerimą, bet ne tiek, kad užtrenktų duris užsieniečiams.
„Tendencija susijusi su sezoniškumu – žiemą išeina daugiau į Užimtumo tarnybą, vasarą skaičius pradeda keistis, žmonės grįžta į darbo rinką“, – kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Anot ekonomisto, imigracijos tempai – nebenatūralūs, bet kol kas iš to išlošia ekonomika.
„Ekonomine prasme, turėjo daugiau naudos nei kažkokių problemų. Užimtos laisvos darbo vietos, sumokėti mokesčiai, todėl Lietuvos ekonomika nepatyrė jokio nuosmukio“, – aiškino N. Mačiulis.
Jei ir toliau laisvas vietas pildys neišprusę darbuotojai, tai gali pasitaikyti ir nemalonių pasekmių. Jau daugėja ir nelegalaus darbo atvejų, išvengtų mokesčių valstybei.
„Pamato, kad kvalifikacija netinka, atleidžia iš darbo, tada tie darbuotojai kažkur dingsta – išvyksta iš Lietuvos arba lieka gyventi su nepanaikintais leidimais, užsiima kitais oficialiais ar neoficialiais darbais“, – nurodė E. Gudzinskaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo darbo rinką sureguliuoti per griežtas kvotas užsieniečiams. Kasmet būtų vis kitas skaičius, kiek galima įsileisti.
„Šiuo metu viršijus kvotą toliau galima įsivežti užsieniečius, skaičius neribotas. Šią dieną realios kvotos Lietuvoje nėra. Turime Seime sutarti, koks skaičius galėtų būti atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius“, – aiškino V. Šilinskas.
„Svarbiausia aiškumas ir matymas, kad politikai aiškiai pasakytų, kaip mato migraciją, dabar matome tokį blaškymąsi“, – teigė A. Romanovskis.
Dėl užsieniečių kvotų dar turės apsispręsti Seimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba ma...
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas7
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė Vokietijoje susitiks su O. Scholzu, dalyvaus ekonomikos forume15
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankosi Vokietijoje, kur dalyvaus viešoje Rytų Vokietijos ekonomikos forumo diskusijoje su šios šalies kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu). ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų4
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus9
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...